Psichikos sveikata, galimybė atlikti tyrimą savo mokykloje ir rekomendacijos

PSO psichikos sveikatą apibūdina kaip geros savijautos būseną, kada žmogus suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastomis stresinėmis situacijomis, produktyviai ir našiai dirbti bei įnešti savo indėlį į bendruomenę (Gaudiešiūtė, Kavaliauskaitė, 2020). Vaikystė ir paauglystė yra psichikos sveikatai kritiškai svarbūs gyvenimo tarpsniai, kurių metu ne tik formuojasi autonomija, savikontrolė, socialiniai įgūdžiai, tačiau šiuo periodu įgyti emociniai ir socialiniai gebėjimai tiesiogiai daro įtaką psichikos sveikatai visam likusiam gyvenimui (WHO Europos regionas, 2018 cit. iš Gaudiešiūtė, Kavaliauskaitė, 2020). Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius (Sveikatos apsaugos ministerija, 2020). Negaudami tinkamos pagalbos, psichikos sunkumai gali progresuoti.
Pagal vaikų gerovės rodiklius, Lietuva užima žemiausias pozicijas pagal psichikos sveikatą – stipriai išsiskiriame paauglių savižudybių skaičiumi, žalingais įpročiais, patyčių gausa, aukštais nerimo, depresijos rodikliais (UNICEF, 2013-2018; PSO, 2017-2018; HBSC, 2018). 
(LIJOT, 2020)
Psichikos sveikata skaičiais
  • PSO pažymi, jog pasaulio mastu 10-20 proc. vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus (WHO, 2020)
  • 1 iš 4 paauglių berniukų ir 1 iš 3 paauglių mergaičių savo psichologinę gerovę vertino kaip žemesnę nei vidutinę (Lukoševičiūtė ir Šmigelskas, 2019, HBSC tyrimas)
  • 1 iš 3 vaikų Lietuvoje patiria patyčias (Lukoševičiūtė ir Šmigelskas, 2019, HBSC tyrimas)
  • Savižudybė yra trečia paauglių (10–19 metų) mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek Europoje (WHO, 2018)
  • Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2018) 17 430 vaikų gyveno socialinės rizikos šeimose. 1 284 vaikų ir paauglių patyrė, o dar 4448 galimai patyrė smurtą.
  • 40 proc. 9-12 klasių ir 30 proc. 5-8 klasių mokinių atsakė, kad niekada nesikreipė ir nesikreiptų į psichologą mokykloje (nors tarp pasirinkimo variantų dėl ko galėtų kreiptis buvo paminėti smurto mokykloje atvejai, patyčios ir įvairūs psichologiniai/emociniai sunkumai) (LMS, 2018)
  • Skaičiuojama, jog dėl stigmos už psichikos sveikatos paslaugų sistemos ribų gali būti apie 20 000 vaikų (Izokaitis, Liuima, Stonienė, Vitkūnienė, 2015)
Šaltiniai:
Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: HBSC tyrimas (Šmigelskas, Lukoševičiūtė ir kt., 2018)
Jaunimo psichikos sveikatos stiprinimas Lietuvoje (LIJOT, 2020)
Sukūrėme apklausą skirtą 5-12kl. moksleiviams, siekiant ištirti jų savijautą mokykloje, būti išklausytiems, padėti į(si)vardinti sunkumus su kuriais jie susiduria, sudaryti galimybę išsakyti savo idėjas ir pasiūlymus.
pavyzdys iš apklausos
Atsižvelgdami į mokyklos dydį ir kompleksiškumą, siūlome apklausą atlikti savo klasėje. Tokiu atveju, galėsite geriau suprasti savo klasės mokinių savijautą, požiūrį, idėjas bei suteikti grįžtamąjį ryšį. Svarbiausia apklausos dalis - refleksija, kurią pravesti gali klasės auklėtoja arba mes (Mingailė – vystymosi psichologė, Tautvydas – mokytojas). Tiek apklausą, tiek refleksiją siūlome atlikti klasės valandėlės metu. Kartais vienos pamokos laiko refleksijai nepakanka, tad svarbu sudaryti galimybę refleksiją pratęsti.
atvirų klausimų pavyzdžiai
Kadangi apklausa taip pat orientuotą į sprendimų paiešką bei idėjų generavimą, siūlome skirti laiko ir idėjų bei pasiūlymų apibendrinimui, klasės pozicijos pristatymui mokyklos administracijai, mokytojams ar tėvams (priklausomai nuo rezultatų ir išsakytų lūkesčių).
Dažnai susiduriame su požiūriu, kad visos apklausos yra vienodos ir neturi jokios reikšmės. Nieko keisto, juk dažnai ignoruojama esminė apklausų dalis – refleksija. Todėl, šią apklausą ir dalyvavimą tyrime, mes matome kaip galimybę parodyti moksleiviams, kad jų nuomonė ir savijauta yra svarbi. Taip pat stiprinti klasės bendruomeniškumą, pažinti vieniems kitus ir prisiminti/patikėti, kad kiekvienas mokinys turi galią prisidėti prie savęs, savo klasės ir mokyklos kūrimo.
Jei turite klausimų ar norėtumėte atlikti tyrimą savo klasėje/mokykloje, susisiekite:
mingaile@svietimonuotykiai.lt
Tu esi svarbus/i. Valstybinė, demokratinė Max Brauer mokykla Hamburge, Vokietija

Ką galima padaryti stiprinant psichikos sveikatą ugdymo įstaigose?

1. Surasti/padaryti vietos empatijos/emocinio raštingumo/psichologijos pamokai. Šiai pamokai suteikti prioritetą. Kas dėstytų tokį dalyką? Esam tikri, kad Lietuvoje gausu psichologų,
kaučerių
ir kitų empatiją praktikuojančių žmonių, kurie gebėtų tai padaryti neformaliu, gyvenimišku ir aktualiu mokiniams būdu.
Psichikos sveikata – visos mokyklos bendruomenės reikalas. Mokyklose didelę įtaką turi vadovas/ė. Kaip rašoma Geros mokyklos koncepcijoje (ŠMSM, 2015) – mokykla pasitikima, ji veikia savarankiškai. Žinome, kad ir Lietuvoje yra mokyklų, kuriose sėkmingai vyksta į emocinio raštingumo pamokos. Todėl labai skatiname pačias mokyklas imtis iniciatyvos ir padaryti vietos tam, kas gyvybiškai svarbu.
2. Kelti klausimą apie psichologo galimybes ir prioritetus mokykloje, kalbėti apie vis dar gajas stigmas. Daugelis moksleivių su kuriais dirbame atsisako eiti pas savo mokyklos psichologą. P.S. Dėl psichologinių konsultacijų arba tiesiog pokalbio su žmogum, kuriam rūpi ir kuris pasiruošęs išklausyti, galite kreiptis į mus (Mingailė-psichologė).
3. Įgalinti tokias organizacijas kaip Visuomenės sveikatos biuras, kurios rūpinasi ar turėtų rūpintis psichikos sveikata ugdymo įstaigose. Įtraukti į programas ne tik mokytojus, bet visus mokyklos bendruomenės narius, ypatingai moksleivius.
4. Išgryninti klasės valandėlės konceptą, kurios metu taip pat, norint ir žinant kaip, galima skirti laiko tam, kam mokykloje dažnai nebelieka laiko: santykiams, savęs pažinimui, konfliktams, problemų įvardinimui, sprendimų paieškoms ir klasės kaip vieningos komandos augimui.
Nuostabu, kai
cementofkė
įvyksta ne paskutinio skambučio ar šimtadienio metu, bet anksčiau, dar likus laiko patirti, ką reiškia prasmingi santykiai ir stipri komanda. Tokia patirtis dažnai tampa kertiniu pamatu ir tolimesniame gyvenime.
Kitos nuorodos:
1809
- visos emocinės pagalbos linijos viename numeryje
Sustoti ir reflektuoti. Ką šiuo metu jaučiu?
Prisidėk prie mūsų misijos
Švietimo nuotykiai gyvuoja sutelktinio finansavimo - jūsų dėka.
Naujausi įrašai
Prenumeruok Naujienlaiškį*
*ir sulauk Švietimo nuotykių savo pašte
Prenumeruoti
VšĮ "Švietimo nuotykiai", į. k. 305421935
Mingailė Žemaitytė-Meldaikė
Tautvydas Meldaikis
info@svietimonuotykiai.lt
© Švietimo nuotykiai