Arklystu Vilniaus universiteto leidinyje

Su VU ugdymo mokslų institutu išleidom knygą! Tiesa, elektroninę jos versiją, kurią jau tučtuojau galima parsisiųsti į savo kompiuterius. Leidinys nemokamas. Jame rasite tris talentingųjų Lietuvos pedagogų sužaidybintus ugdymo sprendimus ir Švietimo nuotykių "Arklystu".

Taigi pagaliau! Užbaigėme savo nuotykių kelionę. Tiksliau, simboliškai įamžinom pirminį jos etapą, kurio dėka ir atsirado Švietimo nuotykiai, padovanoję mums ir - dvi bures, kuriais galim pasiūlyti bendrai švietimo pokyčio odisėjai.

Mūsų su Mingaile nuotykiai prasidėjo 2019, kai susituokę leidomės į kelionę aplink pasaulį (skambiai tariant). Turėjom idėją aplankyti nuostabiausias Žemės mokyklas. Idėja gyveno ja patikėjusių žmonių dėka. Prieš iškeliaujant, gyvenom Bedugnėj (čia toks kaimukas šalia Senųjų Trakų), senam sovietiniam statybininkų vagonėly ant upės kranto, o pavasarį, dėl potvynių ir pačioj upėj. Ten kūrėm visą ekspedicijos planą. Gogetfunding platformos paskyroj mums žmonės paaukojo virš 4 ooo Eur , o rudenį susituokę, turėjom dar beveik tiek.

Taigi, ilga istorija trumpai: nusipirkom kemperiuką ir pasileidom po Europos mokyklas. Tada Amerikų, o kai Kosta Rikoj susiruošėm į Panamos uoste mūsų laukiantį laivelį, plaukiantį link Naujosios Zelandijos, į Karibų vandenis trenkėsi karantinas ir suirutės įkaršty, Čekų humanitarinis lėktuvas pargabeno mus atgal į Europą - kelionės įspūdžiai. Azijos ir Skandinavijos etapui kelią pakirto pandemija.

Grįžę namo sugalvojom pagyvent Mingailės Alytuj ir užkurti "Mokyklos Odisėją".

Užkurti kažką, kas įgytų konkretų kūną nepavyko, mat bake tyvuliavo tik mūsų entuziazmas. Vis tik, patirtis keturiose Alytaus mokyklose padėjo sukurti , su kuriuo, dėka, turėjom nuostabiai intensyvius metus ir aplankėm per 70 mokyklų visoj Lietuvoj. Į ratą susėdom su beveik 4 tūkstančiais moksleivių. 2023 sekė , kuri irgi neužsikūrė, tik šįkart atsitraukti turėjome mes, tačiau reikia pabrėžti, kad startas buvo didis ir iki šiol veda mus pirmyn. 

metu atlikom tyrimą "Kaip gyveni mokykloje?", kurio metu buvo apklautsi virš 3000 moksleivių visoj Lietuvoj.

Visų šių nuotykių metu mus dar lydi ir , kuris šiuo metu ryškiausias yra vasaros stovyklų pavidale, tačiau nujaučiame, kad atėjus laikui, įgaus ir kitų formų. Stovyklose turim progą pasileisti švietimo nuotykiais be pavadėlio. Tai yra namai ir šeima. ir. stovyklos stuburas yra , kurį ir rasite leidinyje.

Na, o dabar apie leidinį. Mingailės dėka prieš kelis metus atsidūrėme Vilniaus universiteto filosofijos fakultete, kur susitikom su Sandra Kaire ir Agne Šimkiene, o jos mus suvedė su Šarūne Nagrockaite ir taip pamažu prasidėjo leidinio ruoša. Mums sužaidybinimas švietime nebuvo tyrinėtas dalykas, todėl stažuotė Suomijos GALA konferencijoj ir dirbtuvės Talino universitete buvo vertingos patirtys. Vis tik didžiausią įtaką padarė galimybė keliauti, ieškoti, klaus(y)ti, rašyti ir gryninti. Dirbti su šio leidinio komanda buvo džiaugsmas, nes turėjom tarpusavio laisvę, lengvumą ir paprastumą. Metodinėj knygoj rasit Gintės Marijos Ivanauskienės , skirtą ugdytojams patiems sužaidybintai patirti sužaidybinimo potencialą ir pamėginti jį pritaikyti savuose mokymo procesuose. Jurgita Beatričė Rudėnaitė pasitelkė LARP (), kad artimiau supažindintų su Albertu Einšteinu savo sprendime , o Lina Sirgedienė ir Andželika Aleksandravičiūtė (žinomos L slapyvardžiu) aprašė savo išpuoselėtą orientacinį žaidimą ir skirtingoms mokinių grupėms pasiūlė penkis mįslingus maršrutus. Mingailė ir Marius Šomka sukūrė programėlę "Bul Bul", skirtą ryšio kūrimui. Marius, susimetęs su Ėjajum (AI) dar ir padabino leidinį abstrakčiomis iliustracijomis.

Na, o tai ką sudėjau į savąjį tekstą (o sudėjau kur kas mažiau nei būčiau galėjęs tikėtis) nėra kažkokios naujos mano išgalvotos tiesos, o labiau tvaraus rūšiavimo ir antrinio panaudojimo padarinys. Pamažu vis labiau tampu tvarumo švietime šalininku, nes vis geriau jį suprantu. Noriu prisidėti prie švietimo pokyčio, nešant žinią ir priemones. Sakyčiau, kad daugiausia ir galiu padaryti padėdamas žmonėms suprasti apie ką rašau, o tada padėti rasti būdų vieną ar kitą dalyką išbandyti. Todėl vertinu galimybę dalintis filosofija su mokytojais ar mokyklų vadovais.

Šitas leidinys tampa tam tikro Švietimo nuotykių etapo pabaiga, o tuo pačiu tikiuosi, kad padės nešti žinią dar toliau. Žinią, kad mes esam ne vieno, o dviejų pasaulių klimato krizės akivaizdoj ir jeigu nesiimsim esminių pokyčių, mūsų laukia dar didesni iššūkiai: tiek vidiniai, tiek išoriniai. Ypatingai dabar, kai girdima vis daugiau skepticizmo ir svarbai mokykloje.

Nespėjau sudėti visko, ką galva siūlė, bet gal natūralu, nes kiekvienam iš Arklystu ratų galima būtų skirti po atskirą leidinį. O jų yra 4: 

Suprantu, kad neišvengiamai šis pirmasis Arklystu idėjos aprašymas yra ribotas ir per siauras, kad būtų galima iš tikrųjų giluminiškai suprasti kiekvieno rato fenomenalumą ir pasitelkti siekiant ugdyti(s) ne tik socioemocines, o ir dalykines kompetencijas. Vis tik, tai gali pasitarnauti kaip gairės mokytojui ir jo klasei patiems gilinti kiekvieną ratą tiek, kad būtų pakankamai gilu ir prasminga. Stengiausi tekste pridėti kuo daugiau nuorodų, kurios padidina metodo apimtis begalybę kartų. 

Norint įsigilint į meną, galima nerti į Bordwel’o, Artur Lugmayr, Doug Stevenson ar Carmine Gallo šaltinius bei kreiptis į žmones, kurie gyvena iš . Labiausiai įkvepiantys mokytojai, norėdami ko nors išmokyti, didžiąją pasakojimo dalį skiria ne faktams, formulėms ar duomenims. Bent 65 proc. savo kalbos turinio jie skiria istorijoms, kurios užmegztų artimesnį emocinį ryšį su auditorija ir stiprintų tarpusavio pasitikėjimą. Kitaip tariant, „emocijos yra greitkelis į smegenis“. Istorijų pasakojimas leidžia mokytojams įsilieti į moksleivių gyvenimus, kol šie formuoja savąjį tapatumą. Tai leidžia dalyviams įsitraukti į prasmės kūrimą, skatina bendruomeniškumą, priklausymo jausmą, santykių tinklaveiką, ugdo empatiją ir pasitikėjimą savimi bei palengvina mokymąsi. Nustatyta, kad mokiniai įsisavina daugiau informacijos, kai ši pateikiama naratyviniu stiliumi.

Siekiant suprasti kas yra ir kaip ją galima pritaikyti bendrosiose programose, nuostabus atspirties taškas ir įkvėpimo šaltinis gali būti Maršalo Rosenbergo Empatiška komunikacija (NVC).

Savo patirtyje pastebėjau, kad daugumą moksleivių vienija tie patys iššūkiai ir tas pats gyvenimo, tikrumo, santykių, žaidimų, laisvės troškulys, noras būti išgirstiems, nevertinamiems, nelyginamiems ir priimtiems. Vieni tėvai ir mokytojai tai puikiai mato, kitiems tai įžvelgti ar pripažinti yra sunkiau. Galbūt todėl, kad nėra įgūdžio, kuris padėtų į tragiškas vaikų neatliepto poreikio išraiškas reaguoti empatiškai, nesmurtiškai. Kai suaugusiųjų reakcijos irgi būna tragiškos, tada tarpusavio santykis ima byrėti.

rato aprašyme rasit viską ką šiai dienai reikia žinoti, norint kurti įtraukią, demokratišką ugdymosi aplinką mokykloje. Įtrauktis švietime yra siauroji ir plačioji. Siauroji apima negalią, raidos ar kitus sutrikimus turinčių moksleivių įtrauktį. Plačioji apima visus moksleivius ir jų mokytojus. Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio ir pastangų yra skiriama siaurajai įtraukčiai. Norima užtikrinti, kad ypatingus poreikius turintys moksleiviai būtų sėkmingai įtraukiami į bendrojo lavinimo mokyklų procesus. „Arklystu“ prielaida yra tokia, kad, neužtikrinus plačiosios įtraukties, bus itin sudėtinga užtikrinti ir siaurąją įtrauktį.

Na, o ratas arba yra tiesiog būtina praktika šiandieninio moksleivio pasauly. Sujungę žygį (eitynes) ir refleksiją (apie ką nors), galime tai vadinti Apieitynių ratu – didaktiniu metodu, „perkeliančiu dalyvius iš ekrano ar klasės į lauką, į gryną orą ir į naują erdvinę, socialinę ir kognityvinę perspektyvą. Taip, kaip suomiai pasivaikščiojimus miške įtraukia į savo sveikatos sistemą, Lietuva galėtų gamtos paieškas ir pasivaikščiojimus joje įtraukti į švietimo sistemą. Pasitelkus Apieitynių ratą galima pabandyti tai įgyvendinti su savo klase. Fizinių erdvių ir turinio įvairovė reikalinga ne vien dėl geresnės savijautos, o ir siekiant sustiprinti mokinių socialinį ir edukacinį tobulėjimą.

Suprantu, kad tokia pedagogika yra drąsiems mokytojams ir kad norint su(si)teikti daugiau laisvės ir neapibrėžtumo, reikalinga ne tik kantrybė, o ir nepalaužiamas pasitikėjimas vaiku ir jo prigimtiniu “arkliuku” mokytis ir augti. Bus sunku taikyti Arklystu, jeigu bus manoma, kad žmogus iš prigimties yra tinginys ar jeigu yra susiformavęs įprotis žiūrėti ir kalbėti su moksleiviais iš viršaus, vertinti jų elgesį, lyginti, taisyti ar kitaip siekti įtvirtinti savo autoritetą.

Skaitant mokyklų nuostatas, dažnai galima atrasti tokius skambius uždavinius kaip: 

Arklystu gali padėti siekti visų šių dalykų.

Leidinio pabaigoje rasite palinkėjimą:

Jeigu - “Civilizacija yra lenktynės tarp švietimo ir katastrofos” - H.G. Wells, tai mokytojai yra švietimo F1 bolidų pilotai. Galbūt dėl to šį kelią supa pastovus pokytis ir lėkimo jausmas. Tai gali kaip reikiant varginti. Visgi, jeigu mokytojai nuleis koją nuo pedalo, o rankas nuo vairo, tai triumfas bus tragiškas.

Linkiu pastebėti tai, kas nutręšia jūsų klasių kultūrą, tada ryžtingai užverti tam savas duris ir pradėti iš naujo. Svarbu patikėti, kad galima tai daryti - kurti tvarią kultūrą. Užtikrinti individų įvairovę ir išgirsti kiekvieno poreikį. Užsukti trąšų kranelį ir labiau už viską vertinti laimę. Niekas negali užkirsti tam kelio. Niekas negali uždrausti sodininkui apsaugoti savo dirvožemio. 

Štai, nuoroda į leidinį:

Jeigu kiltų noras kreiptis dėl išsamesnio supažindinimo su Arklystu metodika ar norėtumėt pakviesti mus pas savo moksleivius, nedvejodami kreipkitės: tautvydas@svietimonuotykiai.lt arba +37062768967

Iki!