Vilniaus TŪM mokyklų kultūrinio ugdymo stažuotė Nyderlanduose

Kovo 18-ąją su dvidešimčia mokytojų iš dešimties Vilniaus Tūkstantmečio mokyklų susitikome oro uoste ir pakėlėme sparnus į Nyderlandus. Amsterdame sėdom į traukinį link Utrechto, kur ir įsikūrėm. Kelionės metu netruko juoko, skanaus maisto ir įspūdžių, o svarbiausia - aplankėm dvi kultūrinį ugdymą (KU) plėtojančias mokyklas. Šią šalį parinkau visai netikėtai. Kalbėdamas su draugu olandu užsiminiau, kad ieškau kultūriniam ugdyme pasikausčiusių Europos mokyklų. 

“Mano sesuo tokioj dirba, galėčiau jus sujungti”, - pasidalijo Ivo ir jau netrukus susirašėm su Anne ir jos kolege Raene iš Amadeus licėjaus. Aprašiusios ko galėtume tikėtis, pasidalino ir gausiu žemėlapiu, kuriame sužymėtos visos Nyderlandų mokyklos turinčios KU profilį. Pirmąją stažuotės dieną skyrėme įsikūrimui ir kultūrai, viešbuty palikę daiktus, aplankėm Centrinį muziejų ir susipažinom su siūloma ekspozicija.

Likusias dienas palikome Amadėjaus licėjui ir Gerrit Rietvald College. Abi mokyklos priklauso nacionaliniam kultūrinio ugdymo tinklui (). Šio tinklo tikslas yra kryptingai ir nuosekliai kurti ir atliepti kultūrinio ugdymo tikslus bei viziją. Siekiant tapti tinklo nare, mokykla turi pasiūlyti pažangias, plataus profilio meno pamokas, galimybę laikyti bent vieną iš meno srities egzaminų (muzika, vizualieji menai), turėti kultūrinio ugdymo koordinatorių, KU kalendorių, kuris kas 4 metus yra atnaujinamas bei užmegzti tvarias partnerystes su kultūrinėmis institucijomis. Nėra taip, kad mokykla gauna kultūrinį ženkliuką ir amžiams tampa kultūrinės bendruomenės nare. Tinklas siekia užtikrinti kokybę, tad nuosekliai ir padeda mokykloms siekti KU tikslų. Su viso tinklo žemėlapiu galite susipažinti -

Amadėjaus licėjuje mus pasitikusios ir nusivedė į klasę ir pristatė savo mokyklos bei pačių Nyderlandų švietimo ir kultūrinio ugdymo sistemą. Licėjuj mokosi apie 1800 mokinių, dirba apie 150 mokytojų. Nyderlanduose licėjus – tai vidurinio ugdymo mokykla, kurioje gali būti teikiamos skirtingų tipų mokymosi pakopos. Paprastai licėjus siūlo:

College tipo mokykla siūlo platesnį pakopų spektrą, konkrečiai prieš dar ir , kuris orientuotas į profesines mokyklas ir suteikia vidurinio lygio praktinį išsilavinimą, o trunka 4 metus (nuo ~12 iki ~16 m.).

Skirtingai nei Lietuvoje, privačių mokyklų Nyderlanduose nėra daug, vos apie 0,1–0,2 % visų mokyklų. Kai kurios iš jų orientuotos į turtingas šeimas, kitas mokyklas renkasi tėvai, kurių vaikams valstybinės (net alternatyvios) mokyklos nebepadeda. Dauguma mokyklų Nyderlanduose yra valstybės finansuojamos, tačiau nebūtinai „“ tradicine prasme. Nemažai mokyklų vadinamos „“ () – jas įsteigia religinės ar filosofinės bendruomenės (pvz., protestantai, katalikai, Montessori, Waldorf). Šaunumas tame, kad jos vis tiek gauna valstybės finansavimą ir nėra mokamos. Tokios mokyklos sudaro apie 2/3 visų mokyklų ir yra atviros visiems. Taip yra dėl to, kad Nyderlandai turi unikalią sistemą, vadinamą (švietimo laisvė), įtvirtintą dar 1917 m. konstitucijoje. Tai reiškia, kad:

Tokia sistema primena Danijos, kur bet kuri bendruomenė gali kurti savo Friskole ar suaugusiųjų Folkehøjskole ir gauti 75% - 85% valstybės finansavimą. Mes, tuo tarpu, turim politikų, kurie kalba apie tai, kad reikėtų iš privačių mokyklų atimti mokinio krepšelius.

Amadėjaus licėjuje didelis dėmesys skiriamas atviroms, bendroms ugdymo(si) erdvėms. Dalis pamokos gali būti pristatyta prezentacijoms skirtoj erdvėj už stiklinių sienų, kita dalis - darbo erdvėj, kurioje teorinėms žinioms ieškoma praktinio pritaikymo ir kurioje gali persipinti net ir kelios disciplinos ar skirtingos klasės vienu metu. Įstrigo ir jų - tai valanda dienoje, kai mokiniai gali pasirinkti ką ir kur mokytis. Licėjus tokią valandą skiria remiantis dažniausiai žinoma kaip savivaldumo teorija (Self-Determination Theory, SDT). Ši teorija, kurią sukūrė psichologai ir, teigia, kad žmonės turi įgimtą polinkį augti, mokytis, būti motyvuotais ir gerai jaustis, jeigu jų pagrindiniai psichologiniai poreikiai yra patenkinti. Teorija dar teigia, kad motyvacija kyla ne tik iš išorinių paskatų (pvz., pinigų, pažymių ar pagyrimų), bet ir iš vidinės motyvacijos – noro daryti dalykus dėl pačios veiklos malonumo ar prasmės. Licėjus remiasi šiais pagrindiniais psichologiniais poreikiais:

Įdomu, kad šio vizito refleksijos rato metu, dauguma mokytojų išsinešė projektą. kaip tarpdisiciplininė veikla, licėjuje vyksta kartą per metus ir yra skirta kultūrinio ugdymo plėtojimui.

Šio projekto metu apjungiama muzika, teatras, ispanų bei olandų kalbos ir mentorystė. Šiais metais mokiniai kūrė protestus prieš keliamus mokesčius. Man atrodo nuostabu, kad mokiniai jau nuo mokyklos suolo turi galimybę kritiškai ir sąmoningai įsitraukti į sprendimų priėmimą ir formuotis nuomonę bei mokytis ją reikšti ir atrasti savą balsą protesto forma (akcentuota, kad protestui teisinį pagrindą suteikia ). Sakyčiau, kad protestas leidžia būti pamatytu ir išgirstu, taip sukurdamas erdvę empatijai. Manau, kad kaip kultūrinio ugdymo(si) dalis, pasitarnauja siekiant suteikti konstruktyvumo ir struktūros maištui, kurio visose mokyklose nestinga. Mokiniai turėtų galimybę kviesti bendruomenę į diskusiją įvairiais, jiems svarbiais klausimais. Jeigu nėra laiko nuosekliai susėsti į ratą ir kalbėtis, tai galima suteikti erdvę protestui. Man, kaip demokratinio ugdymo šalininkui, ši idėja patinka. Patiko ir mokytojams. Nors Lietuvos mokyklose mokyti ir įgalinti moksleivius protestuoti vis dar būtų neįprasta, įdomu kaip bendruomenės reaguotų į tokią dialogo formą bei kaip tai prisidėtų ugdant pilietišką, kritiškai mąstančią ir žinutę iškomunikuoti gebančią kartą.

Kultūrinio ugdymo integracija nėra apie tai, kaip sumesti dvi skirtingas disciplinas ir kažką iš to padaryti, KU yra apie kokybę ir ypatingą svarbą atliepiant tai, kas vaikui tuo metu svarbu, kokie procesai, problemos jį supa ir t.t.

kultūrinį ugdymą organizuoja besiremdami savo Kultūra grįsta ugdymo programa () ir Aukštos kokybės tarpdisciplininiais projektais (). Pavyzdžiui “” projektas apima žodžių kūrimą įvairiomis kalbomis, muzikos kūrimą, teatrą, o galiausiai viskas paverčiama renginiu. Kitas pavyzdys buvo projektas, kai architektai pakvietė vaikus įsitraukti į naujo rajono kūrimo procesą, leisdami vaikams sukurti tokias rajono erdves, kokių jiems ir jų bendraamžiams reikia.

Kita kultūrinio ugdymo koncepcija, primenanti Lietuvoje vykstantį , yra- projektai, skirti integruoti kultūrinį ugdymą ir pilietiškumą į mokyklos ugdymo programą. Šiais projektais siekiama praplėsti mokinių akiratį:   

Amadėjaus licėjaus pavyzdys - . Šiame projekte mokiniai tiria ekologinį ir ekonominį vietinio muzikos festivalio poveikį, susiedami geografiją, biologiją, matematiką, ekonomiką, mokslus, socialines studijas, fiziką, olandų kalbą su kasdiene patirtimi mėgautis muzika ir kartu atsižvelgti į aplinkos tvarumą. Iš esmės skirti praturtinti mokinių kultūrinį suvokima ir globalinį sąmoningumą, tapti mąstančiais ir sąmoningais piliečiais. 

Skirtingų disciplinų mokytojai bendradarbiaudami tarpusavy sukūrė leidinį ir profesionaliai jį Išleido pratybų formatu taip suteikdami projektui dar daugiau struktūros. Mūsų mokytojus tokia bendrystė įkvėpė, jie įvardijo problemą, kad Lietuvoje vis dar jaučiamas individualumas, kai mokytojai labiau linkę dirbti kas sau. Vis tik, poreikis telktis, kurti drauge ir dalintis yra gyvas!

Vizito metu prisiminiau kaip dirbdamas muzikos mokytoju padėjau trečiokams išleisti repo albumą, o sekančiais metais ir antrą. Tereikėjo įjungti sintezatorių, įrašymo programą ir veikti. Lankytose mokyklose taip pat galima buvo jausti kultūrą. Įdomu, kiek visko vyksta Lietuvos mokyklose ir kiek mokytojai dalykų susijusių su kultūriniu ugdymu jau daro. Tereikia juos pastebėti, įvertinti, išskleisti ir suteikti pastiprinimo.

Antrojoj mokykloj, 1300 mokinius talpinančiam mus pasitiko - kultūrinio ugdymo koordinatorė. Mokykla pavadinta žymaus olandų architekto vardu.

Šioje, taip pat, kultūrinio profilio tinklui priklausančioj mokykloj, eksponuojami profesionalių menininkų bei vietinių menininkų kūriniai ir kuriami leidiniai, skirti susipažinti su eksponuojamų kūrinių istoriją ir pan. Gerrit Rietveld College yra vienintelė mokykla Utrechte siūlanti programą. Programa apima tyrimus ir plėtrą, skirtus supažindinti mokinius su technologijas apimančiomis profesijomis. Svarbus dėmesys ir dizainui, atspindint Gerrit Rietveld kaip dizainerio ir architekto palikimą.

Mokykla atvira kviestis įvairius verslus, kurie padėtų mokiniams pritaikyti žinias. Pavyzdžiui, mums besilankant, mokiniai buvo gavę užduotį sukurti armijai skirtos palapinės prototipą. Taip pat, nemažai bendradarbiaujama su menininkais.

Apart psichologijos kabineto, mokykla yra įrengusi klasę tiems, kurie jaučia nerimą ir turi poreikį atsitraukti. Erdvė įrengta kaip jauki sveitainė, joje tylu ir visada yra suaugusysis, su kuriuo gali pasikalbėti, pasidalinti. Taip pat gali klausytis muzikos, tapyti ir kitaip atrasti daugiau ramybės. Ši erdvė - lyg laiptelis tarp vienatvės ir būvimo su visa klase.

Pabaigai,

ar mokytojams patiko mokyklos? Manau, kad taip, tačiau galima buvo jausti ir apmaudo, kad jų mokyklų pastatai toli gražu nėra tokie inovatyvūs, erdvūs ar išpildyti.

“Duokit mums tokį pastatą ir mes irgi padarysim reikalų”.

O ką daryti, nugriauti senus sovietinius mokyklų pastatus ir statyti naujus? Ar lipdyti inovacijas ant senųjų? Žinoma, kad mokykla - tai ne pastatas, o žmonės, tačiau ir pastatas svarbu. Kaip ir žmonių lankstumas jį pritaikant šiandienos poreikiams. Kolegos iš Nyderlandų nustebo išgirdusios, kad Lietuvoje neseniai nutiko taip, jog vos vienas matematikas pasirinko studijuoti pedagogiką. Jie irgi turi mokytojų trūkumo tendenciją, tačiau tikrai ne taip stipriai kaip mes. Jų nuomone, mūsų valdžia per mažai daro dėl to, kad mokytojo profesija būtų patrauklesnė. Na, pamatėm kaip ugdoma protesto kultūra, galbūt ir mes išmoksime ir įprasime kalbėti tokiu būdu, kad būtume išgirsti.

Pabaigai: "Visose struktūrose, įskaitant mokyklą, žmonės suklesti, kai kultūra yra tinkama. Žmonės klesti, kai pripažįsti jų tapatumą, įvairovę, talentų gelmę ir beribes galimybes pritaikyti asmeninius talentus. Turėtume padėti moksleiviams tapti geresniems ir mokykloje, ir už jos ribų. Tai yra apie kultūros klasėje ir visoje mokykloje kūrimą. Kultūros, kuri sistemiškai kultivuotų įpročius bei požiūrį ir įgalintų moksleivius susidurti su sunkumais ir neapibrėžtumais ramiai, užtikrintai bei kūrybiškai" - Kenas Robinsonas

#Tūkstantmečiomokykla