Švietimo nuotykiai

Meniu

●

APIE MUS

●

Projektai

●

Paslaugos

Psichikos sveikata, galimybė atlikti tyrimą savo mokykloje ir rekomendacijos

Drauge su psichologe Dr. Monika Skeryte Kazlauskiene (Vaiko psichologijos centras) ir Pauliumi Sagevičiumi (LMS) sukūrėme apklausą skirtą 5-12kl. moksleiviams, siekiant geriau suprasti jų savijautą mokykloje, padėti būti išklausytiems, į(si)vardinti sunkumus su kuriais jie susiduria, sudaryti galimybę išsakyti savo idėjas ir pasiūlymus.

PSO psichikos sveikatą apibūdina kaip geros savijautos būseną, kada žmogus suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastomis stresinėmis situacijomis, produktyviai ir našiai dirbti bei įnešti savo indėlį į bendruomenę (Gaudiešiūtė, Kavaliauskaitė, 2020). Vaikystė ir paauglystė yra psichikos sveikatai kritiškai svarbūs gyvenimo tarpsniai, kurių metu ne tik formuojasi autonomija, savikontrolė, socialiniai įgūdžiai, tačiau šiuo periodu įgyti emociniai ir socialiniai gebėjimai tiesiogiai daro įtaką psichikos sveikatai visam likusiam gyvenimui (WHO Europos regionas, 2018 cit. iš Gaudiešiūtė, Kavaliauskaitė, 2020). Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius (Sveikatos apsaugos ministerija, 2020). Negaudami tinkamos pagalbos, psichikos sunkumai gali progresuoti.

Pagal vaikų gerovės rodiklius, Lietuva užima žemiausias pozicijas pagal psichikos sveikatą – stipriai išsiskiriame paauglių savižudybių skaičiumi, žalingais įpročiais, patyčių gausa, aukštais nerimo, depresijos rodikliais (UNICEF, 2013-2018; PSO, 2017-2018; HBSC, 2018).

(LIJOT, 2020)

Psichikos sveikata skaičiais

PSO pažymi, jog pasaulio mastu 10-20 proc. vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus (WHO, 2020)
1 iš 4 paauglių berniukų ir 1 iš 3 paauglių mergaičių savo psichologinę gerovę vertino kaip žemesnę nei vidutinę (Lukoševičiūtė ir Šmigelskas, 2019, HBSC tyrimas)
1 iš 3 vaikų Lietuvoje patiria patyčias (Lukoševičiūtė ir Šmigelskas, 2019, HBSC tyrimas)
Savižudybė yra trečia paauglių (10–19 metų) mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek Europoje (WHO, 2018)
Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2018) 17 430 vaikų gyveno socialinės rizikos šeimose. 1 284 vaikų ir paauglių patyrė, o dar 4448 galimai patyrė smurtą.
40 proc. 9-12 klasių ir 30 proc. 5-8 klasių mokinių atsakė, kad niekada nesikreipė ir nesikreiptų į psichologą mokykloje (nors tarp pasirinkimo variantų dėl ko galėtų kreiptis buvo paminėti smurto mokykloje atvejai, patyčios ir įvairūs psichologiniai/emociniai sunkumai) (LMS, 2018)
Skaičiuojama, jog dėl stigmos už psichikos sveikatos paslaugų sistemos ribų gali būti apie 20 000 vaikų (Izokaitis, Liuima, Stonienė, Vitkūnienė, 2015)

Šaltiniai:

Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimai ir pagalbos galimybės mokyklose (Gaudiešiūtė, Kavaliauskaitė, 2020)

Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: HBSC tyrimas (Šmigelskas, Lukoševičiūtė ir kt., 2018)

Jaunimo psichikos sveikatos stiprinimas Lietuvoje (LIJOT, 2020)

Jeigu jums kaip ir mums atrodo, kad siekiant geriausių rezultatų, būtina prioritetizuoti psichikos sveikatą ir užtikrinti palankų mikroklimatą mokykloje, tuomet šis tyrimas gali padėti išsigryninti konkrečioje mokykloje vyraujančius iššūkius, stiprybes bei suprasti kokią strategiją pasirinkti tam, kad mokykla bei jos bendruomenė klestėtų.

Mes siūlome jums mikroklimato tyrimą 5-12kl. moksleiviams, adaptuotą pagal jūsų mokyklos ypatumus. Surinkus duomenis, pasirūpinsime statistine tyrimo analize, pristatysime tyrimą mokyklos administracoijai bei pateiksime rekomendacijas. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, padėsime suformuoti tolimesnių žingsnių strategiją bei pasirūpinsime grįžtamojo ryšio moksleiviams suteikimu.

Dažnai susiduriame su požiūriu, kad visos apklausos yra vienodos ir neturi jokios reikšmės. Nieko keisto, juk dažnai ignoruojama esminė apklausų dalis – refleksija. Todėl, šią apklausą ir dalyvavimą tyrime, mes matome kaip galimybę parodyti moksleiviams, kad jų nuomonė ir savijauta yra svarbi. Taip pat stiprinti klasės bendruomeniškumą, pažinti vieniems kitus ir prisiminti/patikėti, kad kiekvienas mokinys turi galią prisidėti prie savęs, savo klasės ir mokyklos kūrimo.

Tyrimo komanda: VšĮ Vaiko psichologijos centras, VšĮ Švietimo nuotykiai, mokyklos administracija, mokyklos moksleivių savivalda.

Laiko trukmė ± 2,5 mėn. Kaina: 2000 Eur visai mokyklai.

Jei turite klausimų ar norėtumėte atlikti tyrimą savo klasėje/mokykloje, susisiekite:

mingaile@svietimonuotykiai.lt

Tu esi svarbus/i. Valstybinė, demokratinė Max Brauer mokykla Hamburge, Vokietija

Ką galima padaryti stiprinant psichikos sveikatą ugdymo įstaigose?

1. Surasti/padaryti vietos empatijos/emocinio raštingumo/psichologijos pamokai. Šiai pamokai suteikti prioritetą. Kas dėstytų tokį dalyką? Esam tikri, kad Lietuvoje gausu psichologų,

kaučerių

ir kitų empatiją praktikuojančių žmonių, kurie gebėtų tai padaryti neformaliu, gyvenimišku ir aktualiu mokiniams būdu.

Psichikos sveikata – visos mokyklos bendruomenės reikalas. Mokyklose didelę įtaką turi vadovas/ė. Kaip rašoma Geros mokyklos koncepcijoje (ŠMSM, 2015) – mokykla pasitikima, ji veikia savarankiškai. Žinome, kad ir Lietuvoje yra mokyklų, kuriose sėkmingai vyksta emocinio raštingumo pamokos. Todėl labai skatiname pačias mokyklas imtis iniciatyvos ir padaryti vietos tam, kas gyvybiškai svarbu.

2. Kelti klausimą apie psichologo galimybes ir prioritetus mokykloje, kalbėti apie vis dar gajas stigmas. Daugelis moksleivių su kuriais dirbame atsisako eiti pas savo mokyklos psichologą. P.S. Dėl psichologinių konsultacijų arba tiesiog pokalbio su žmogum, kuriam rūpi ir kuris pasiruošęs išklausyti, galite kreiptis į mus (Mingailė-psichologė).

3. Įgalinti tokias organizacijas kaip Visuomenės sveikatos biuras, kurios rūpinasi ar turėtų rūpintis psichikos sveikata ugdymo įstaigose. Įtraukti į programas ne tik mokytojus, bet visus mokyklos bendruomenės narius, ypatingai moksleivius.

4. Išgryninti klasės valandėlės konceptą, kurios metu taip pat, norint ir žinant kaip, galima skirti laiko tam, kam mokykloje dažnai nebelieka laiko: santykiams, savęs pažinimui, konfliktams, problemų įvardinimui, sprendimų paieškoms ir klasės kaip vieningos komandos augimui.

Nuostabu, kai

cementofkė

įvyksta ne paskutinio skambučio ar šimtadienio metu, bet anksčiau, dar likus laiko patirti, ką reiškia prasmingi santykiai ir stipri komanda. Tokia patirtis dažnai tampa kertiniu pamatu ir tolimesniame gyvenime. Tokią

cementofkę

gakite patirti pasikvietę mus į savo klasę su "Arklystu" programa.