Kultūrinio ugdymo spalvos švietime
Tautvydas Meldaikis
2024-03-17
8 minutės
Ar esat susimąstę, kodėl kultūra ir meninis ugdymas (vadinkim KirMU) vis dažniau akcentuojamas kaip nepamainoma gija bendrojo lavinimo kontekste? Kviečiu apžvelgti šių metų vasarį, UNESCO Kultūrinio ir meninio ugdymo konferencijoje, Abu Dabyje pristatytą sisteminių gairių leidinį. Taip pat pasidalinsiu keliais įkvepiančiais pavyzdžiais apie tai, kas vyksta ar galėtų vykti Tūkstantmečio mokyklų kultūrinio ugdymo kontekste. Kviečiu įsitraukti ne tik į diskusiją, o ir pasidalinti savo idėjomis, komerciniais pasiūlymais bei kontaktais, kurie galėtų prisidėti kuriant kultūrinio ugdymo proveržį Lietuvos mokyklose.
Demokratinės vertybės ir kultūrinis ugdymas
Įsivaizduokit pasaulį, kuriame saviraiškos laisvė, tolerancija ir pagarba įvairovei yra ne tik idealai ar jus supantis burbulas, bet ir gyvenimiška visos visuomenės patirtis, leidžianti kurti naujas tradicijas ir puoselėti senąsias. Patirtis, leidžianti kurti įtraukią kultūrą, kurioje žmonės būtų įgalinti dalyvauti dialoge, nepaisant amžiaus ar statuso ir taip prisidėti prie idėjų bei sprendimų priėmimo procesų. Kur jeigu ne mokykloj galėtume praktiškai lavinti pilietines kompetencijas mokantis atstovauti socialinį teisingumą?
Šiems dalykams reikalingos metodikos bei patirtys, kurios suteiktų žmonėms praktinių žinių, įgūdžių, vertybių, požiūrių ir gebėjimų pasitelkti meną, siekiant į(si)traukti ir kurti pokytį. Mūsų visų ateičiai reikalinga, kad žmonės gebėtų transformuoti žalingas socialines normas ir stereotipus, kartu skatindami kultūrinę įvairovę kaip konstruktyvią jėgą, leidžiančią apsaugoti kūrybinę ir saviraiškos laisvę bei galimybę įsitraukti į demokratinius procesus. Kur, jeigu ne mokykloj, galėtume praktiškai prisiimti atsakomybę už save ir visą (besi)supantį pasaulį?
Galiausiai, norėdami sulaukti ateities, mokyklos lizdą turėtume palikti žinantys ir gebantys formuoti atsparią ir įtraukią, tvarią ir teisingą, bet autentiškumo neteisiančią kultūrą. Skambu, bet kartu ir paprasta!
Mingailės nuotrauka
Empatija ir kultūrinis raštingumas
Kultūrinis ugdymas yra viena veiksmingiausių priemonių ugdyti(s) empatiją, nes tai skatina įsitraukti į patirčių įvairovę ir praplėsti individualias perspektyvas. Pradėti nuo savęs, kitaip tariant. Įgijus kritinio mąstymo, kūrybiškumo įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti, visa tai padėtų susiorientuoti vis labiau tarpusavy persipynusiam ir nuolat besikeičiančiam pasauly. Padėtų geriau vieni kitus suprasti ir bendra(darbia)uti, įgalinant žmogų klestėti permakultūriniuose įvairovės laukuose, prisidedant prie novatoriškų sprendimų. Galiausiai, nugyventi visavertį gyvenimą, atliepiantį asmenines aistras ir natūralius žmogaus talentus.
Revoliucionizuodami švietimą turėtume užtikrinti, kad kiekvienas žmogus gautų turiningą ir aktualią ugdymo(si) patirtį, atliepiančią autentiškus poreikius, gebėjimus ir tempą. Tam reikalinga, kad švietimo paradigmos pasisuktų nuo standartizuojančios industrinės prie tvarios ir ekologiškos krypties, keičiant pačią ugdymo(si) kultūrą. Čia ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas regionams, nes ten visos gerosios patirtys ne tokia lengva ranka pasiekiamos kaip Vilniuj ar Kaune. Apskritai, viena iš problemų, kurią pastebėjom dar keliaudami po Lietuvos mokyklas yra ta, kad kaimuose norima, bet nepriteklius, o didmiesty nenorima, nes perteklius. EdTech’as čia galėtų prisiimti reikšmingą rolę ir priartinti kaimus prie kultūros ir prie žmonių, kurie (kol kas) kaimuose ne(be)gyvena, todėl negali nuosekliai dalintis su juose augančiais žmonėmis. Tad reikia tikėtis, kad greitu metu atsiras startuolių, kurie ne tik egzaminams padės pasiruošti, o ir gyvenimui. Mes, savo nuožiūra, šiam tikslui kuriam Džigbo empatijos stovyklas, kol kas dar ne virtualias.
UNESCO leidinyje pabrėžiama skaitmeninių priemonių naudojimo svarba plečiant kultūrinio ugdymo prieinamumą. Pasauly jau egzistuoja tokios skaitmeninės platformos kaip "Google Arts & Culture" siūlančios virtualias ekskursijas ar tokie APP’sai kaip "ARrtful Books", kuris pasitelkia AR (augmented reality), kad pagyvintų literatūrą. Taip pat Khan akademija, kuri demokratizuodama prieigą prie kultūrinio ugdymo, siūlo nuolaidas ar nemokamus kursus nepasiturintiems.
Atviros prieigos prie internetinių bibliotekų, dar labiau demokratizuojant literatūros klasikos ir pirminių šaltinių prieinamumą taip pat svarbu, norint stiprinti mokymosi patirtį už klasės ribų. Nuostabus pavyzdys vyksta ir Mickevičiaus bibliotekoj, kur Odeta Masiliauskienė ir Rūta Norkūnė sukūrė "Idėjų karalystė" skirtą įtraukčiai į skaitymą. Rūta paėmus žymius tekstus juos sutrumpino, keitė struktūrą, lengvino žodžius, o kai kuriems kūrė paaiškinimus ir galiausiai papildė iliustracijomis. Mickevičius išleido šias knygas, kad būtų lengviau skaitomos ir suprantamos tiems, kurie neskaito. Tuos, kurie skaito gali papiktinti toks elgesys su tekstais, bet čia juk ne apie juos, ar ne?
Taigi, ateityje empatija bus dar aktualesnė sprendžiant konfliktus, mažinant atskirtį ir puoselėjant visuotinį solidarumą bendrų iššūkių akivaizdoj. Vėl gi, norint empatiško pasaulio, turėtume skatinti moksleivius tyrinėti savo tapatumą bei savitumą ir kartu mokytis gerbti ir kitų vidinius pasaulius, skiriant jiems dėmesį ir ugdant tarpkultūrinį su(si)pratimą. Imkit #Arklystu ir naudokit, kitaip tariant.
P.s.: Su moksleiviais meno galima paieškoti ir štai čia: Europeana
Kultūra ir menas kaip katalizatoriai
Tam, kad kultūrinis ugdymas būtų veiksmingas, labai svarbu suteikti ugdytojams kuo daugiau galių ir autonomijos, o tai yra bene svarbiausias UNESCO gairių aspektas. Tą jau padarius yra ir Suomija, kuri didžia esme išskyrusi pasitikėjimą mokytojais. Mums dar yra kur stiebtis. Nors, aišku, tai susiję ir su mokytojo įvaizdžiu ir role visuomenėj. Mokytojų rengimo ir tobulinimo programose bei profesinio tobulėjimo seminaruose pedagogams turėtume suteikti žinių apie kultūrą ir apie ugdymo metodus bei kūrybiškas strategijas padedančias integruoti menus į STEM ir humanitarines disciplinas. Ateityje galėtume vis labiau pabrėžti šias mokytojų kompetencijas, o išskirtinius atvejus pripažinti, puoselėti ir apdovanoti stipendijomis, jeigu tai tik prisidėtų prie motyvacijos ir skatintų meistriškumo vystant kultūrinį ugdymą sklaidą. Tai svarbu, nes išlaisvinus kūrybiškumą ir tobulinant problemų sprendimo įgūdžius, kultūros ir meno ugdymas įgalina žmones mąstyti nestandartiškai ir įžvelgti alternatyvią ateitį bei moko statyti tiltus link jos.
Ateitį, kurioje klestės inovacijos ir antreprenerystė, sprendžiant sudėtingus pasaulinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, nelygybė ir atskirtis, technologiniai trikdžiai ar prasmės paieškos. Kuriant pokytį kūrybiškumas ir verslas turi eiti išvien. Kaip Farelis Viliamsas sakė: “Kūrybiškumas be verslumo yra viktimizacija, o verslas be kūrybiškumo - laiko švaistymas”.
Matyt, ne veltui STEM papildė A - STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika). Menų integravimas skatina kūrybiškumą ir tarpdisciplininį mąstymą, skatina inovacijas ir proveržį atradimuose. Lietuvai, kuri neturi beveik jokių gamtinių išteklių, idėjos yra bene svarbiausias išteklis, kuriuo galim stiprinti savo ekonomiką. Tereikia kasti. Ir investuoti į kąstuvus.
Roman Samborskyi/Shutterstock.com
Sistemos kūrimas ir strateginiai tikslai
UNESCO KirMU gairėse nurodoma kaip kurti teisingesnę, įtraukesnę ir kultūriškai turtingesnę visuomenę. Vėl gi, svarbu užtikrinti galimybę įgyti transformuojančios edukacinės patirties ir kurti sistemą, klojančią pamatus ateičiai, kurioje kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo kilmės ar aplinkybių, turėtų galimybę pasiekti savo potencialą. Nebūtinai jos sieks, bet svarbu, kad turėtų visas galimybes. Pasikartosiu, kad ateityje, kai žmonių standartizavimas turės vis mažiau reikšmės ekonomikai, vis daugiau žmonių susidurs su iššūkiais ieškant prasmės ir siekiant save aktualizuoti, todėl būtent individualizuotas, savivaldus ir viso gyvenimo ugdymas(is) bus didi vertybė švietime. Praeitame įraše šiek tiek daugiau apie tai.
Institucionalizavimas ir valorizacija
Kultūros ir meninio ugdymo integravimas į visuomenės struktūras užtikrintų, kad kūrybiškumas, saviraiška ir kultūriniai mainai būtų vertinami bei kultivuojami ir kad tai būtų vienas iš prioritetų. Rekomenduodama institucionalizuoti ir įteisinti kultūros ir meno ugdymo ekosistemas, UNESCO skatina didinti informuotumą apie kultūros ir meno ugdymo vertę visapusiškam vystymuisi. Tam reikalinga valorizacija, kuri padėtų valstybiniu lygmeniu pripažinti KirMU svarbą ir vertę. Kad švietime tai būtų ne neformalus priedas, o gyvybiškai svarbi visapusiško išsilavinimo dalis, padedanti formuoti empatišką bei kūrybišką asmenybę ir visuomenę.
Jeigu mokyklinės disciplinos būtų influenceriai, tai manau, kad
Kirmusiukas
turėtų didžiausią įtaką. Na, gal panašiai su Kūnce
ir Informatika
. Esmė tame, kad idealioj mokykloj visi dalykai persipina ir integruojasi vieni pas kitus, taip sukurdami įtraukią, efektyvią ir ne linijinę mokymo(si) patirtį.Ints Vikmanis/Shutterstock.com
Į(si)traukimas
Belskimės į mokyklas ir iš jų! Kviesdami įvairius menininkus ir asmenis kartu kurti švietimo ateitį, užtikrinant, kad toji įvairialypė perspektyva ir platesnis kultūros ir meno kontekstas jaunimą pasiektų ir ne tik akiratį praplėstų, o ir kurtų ryšius tarp kūrėjų ir moksleivių.
Pavyzdžiui, Kretingos Simono Daukanto progimnazija, dalyvaujanti Tūkstantmečio mokyklų projekte, Kultūrinio ugdymo srities dėka sukūrė iniciatyvą "Pasaulio kalbanti kultūra". Jos metu užmezgama partnerystė su kultūrinių įstaigų menininkais, o tiksliau tais, kurie atvyksta į meno rezidenciją. Rezidentas atkeliauja į mokyklą ir kelias valandas dirba grupėse. Kartu su moksleiviais ir jų mokytojais menininkas tyrinėja meno lauką, dalinasi savo keliu ir t.t. Patirtis vertinga, moksleiviai užmezga ryšį ir susijungia su menininkais iš viso pasaulio soc. tinkluose.
Man rodos, kad Kūrybinės jungtys irgi yra apie tą patį.
Kitas pavyzdys, apimantis kultūrą ir įtrauktį, apie kurį nugirdau LRT klasikoj, ateina iš aktorės Toma Razmislavičiūtė, kuri augina sūnų turintį autizmo spektrą. Ji dalinosi mintimis apie teatrą kaip priemonę provokuoti ir kviesti mokyklos bendruomenę į dialogą. Spektaklis gali praplėsti supratimą apie įtraukties svarbą ir ugdyti empatiją. Teatras yra būdas pamatyti save ir pažvelgti į žmonių įvairovę bei ypatingus jų poreikius iš platesnės perspektyvos. Plačiau šiame straipsnyje.
O dar ir Karolina Žernytė bei jos Pojūčių teatras bei Juventa Mudenienė, kuri per teatrą dirba su žmonėmis, kurie buvo palikti ir yra vieniši ir kurių dalis taip pat turi negalių.
Kiek nuostabių dalykų jau vyksta ir kiek jų dar nežinom. Viliuosi, kad dar sužinosim. Padedu dešimčiai Vilniaus Tūkstantmečio mokyklų užkurti kultūrinį ugdymą. Nepaisant biurokratinių neapibrėžtumų, laiko ir kitų didelius projektus apimančių iššūkių, pagaliau švietime kalbama ir vykdoma tai, kas galėtų sustiprinti regėjimą ir pagaliau nustatyti švietimo kryptį, kuri vestu išsivadavimo nuo blaškymosi link.
Banksy "Shredded love"
Kultūros lauke tam reikia:
- Kompetetingų žmonių, kurie išmano kultūros ir švietimo sinergijos kūrimo lauką ir galėtų suteikti reikiamų žinių. Čia labai svarbu suprasti, kad Tūkstantmečio mokyklų projekto vertė yra 210 milijonų, tad per pastaruosius metus Lietuvoje atsirado nemažai “ekspertų”, kurie norėdami patenkinti rinkos poreikį, nebūtinai tą gali, bet dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, o ten jau beveik loterija. Labai reikalingi tie, kurie nechaltūrintų ir išties suteiktų mokytojams tai, kas būtų vertinga, tikra ir tai, ką jie galėtų pritaikyti jau rytoj. Ieškom jūsų, atsiųskite savo programas!
- Įstaigų, kurios turi artimą ryšį su menininkais ir kūrėjais, kuriuos TŪM dėka galėtume atvesti į mokyklas (ir atsiskaityti).
- Europos mokyklų ir kultūrinių įstaigų, kurios pasitelkia kultūrinį ugdymą sprendžiant ugdymo(si) problemas. Šios, Pasaulyje jau egzistuojančios partnerystės ypatingai svarbios, nes ten nuvykę mokytojai gali gyvai susipažinti su praktikomis ir prisiliesti prie potencialo, kurį parsivežtų ir į savo mokyklas.
Taigi, apibendrinant:
Suprasti skirtingas kultūras ir patirti meną yra svarbu, nes tai mums padeda:
- Suprasti kitus: Pažindami skirtingas kultūras, galime suprasti žmones, kurie skiriasi nuo mūsų.
- Būti kūrybiškais: Menas padeda mąstyti naujais modeliais ir ieškoti bei telkti idėjas.
- Įtraukti visus: Visi, nesvarbu iš kur yra kilę, turėtų gauti deramą išsilavinimą ir žinoti kaip veikia demokratija ir kokia yra ar gali būti individo funkcija joje.
- Išreikšti save: Menas suteikia galimybę mums parodyti, kas esame ir ką jaučiame.
- Užtikrinti taiką: Geriau suprasdami vieni kitus ir būdami empatiškesni galėsime taikiau kartu gyventi.
Tūkstantmečio mokyklų renginio diskusija
Na ir pabaigai, sero Keno Robinsono mintys apie meną:
“Menai yra apie buvimo žmogumi patirčių savybes, jų kokybę. Per muziką, šokius, vaizduojamuosius menus, dramą ir visa kitą, mes suteikiame formą jausmams ir mintims apie save ir apie tai, kaip patiriame mus supantį pasaulį. Mokymasis apie meną ir mene yra būtinas intelektualiniam vystymuisi. Menai iliustruoja intelektų įvairovę ir suteikia praktinių būdų jai skatinti. Menai yra viena ryškiausių žmogaus kultūros išraiškų. Tam, kad suprastume kitų kultūrų patirtį, turime įsitraukti į jų muziką, vaizduojamąjį meną, šokį, verbalinį bei scenos meną. Muzika ir vaizdiniai, eilėraščiai ir pjesės yra mūsų giliausių talentų ir aistrų apraiškos. Stebėjimas ir įsitraukimas į kitų menus yra pats gyvybingiausias būdas pamatyti ir jausti pasaulį taip, kaip tą daro jie.”
Naujausi įrašai
Arklystu Vilniaus universiteto leidinyje
Su VU ugdymo mokslų institutu išleidom knygą! Tiesa, elektroninę jos versiją, kurią jau tučtuojau galima parsisiųsti į savo kompiuterius. Leidiny...
Reitingai švietime
Ar dar ne per vėlu įšokt į reitingų švietime diskusiją? Pamenu kaip 2020, Andoros kalnų trobelėj, ekspedicijos po nuostabiausias pasaulio mokyklas...
Kultūrinio ugdymo spalvos švietime
Ar esat susimąstę, kodėl kultūra ir meninis ugdymas (vadinkim KirMU) vis dažniau akcentuojamas kaip nepamainoma gija bendrojo lavinimo kontekste? ...
Prenumeruok Naujienlaiškį*
*ir sulauk Švietimo nuotykių savo pašte
