Ar žinot kiek žmonių tilptų šioj Žemėj?

Kalbant apie ateitį.

Ar žinot kiek žmonių tilptų šioj Žemėj?

Seras David Attenborough kartu su mokslininkų komanda dar 2010 paskaičiavo, kad jeigu žmonės vartotų tokiais tempais kaip vidutinis Indijos pilietis, Žemės resursai išlaikytų apie 15 milijardų žmonių. Jeigu vartotume tiek, kiek vidutinis JAV gyventojas, tilptų 1,5 milijardai. Šie skaičiai buvo numanyti atsižvelgiant į energijos, maisto ir vandens išteklius. Šiandien jau turim kiečiausius vertikalius sodus, kuriuose užauginama 200 kartų daugiau daržovių ir sunaudojama 95% mažiau vandens, turim vandens filtrus, kurie srutas kaip mat paverčia gėrimu, o dar 3D kepsnių spausdintuvai. Visa tai galėtų sumažinti apkrovas gamtai. Tokia jau technologijų prigimtis - visur kur eksponentiškai plisti ir vystytis. Tame tarpe ir resursų gavybos bei gamybos sektoriuj. Bet technologijoms irgi reikalingi resursai... Tad vis tiek manau, jog didėjant populiacijai, viena svarbiausių kompetencijų yra išmokti gyventi mažiau vartojant.

Ir čia yra įdomus paradoksas - gimstamumas mažėja, o populiacija didėja. Senėjanti žmonija senės vis labiau. Mat mokslininkai pradeda įtikėti, kad mirtis yra liga ir nors jos išvengti kol kas neįmanoma, imamasi ieškoti būdų kaip ją gerokai pristabdyti. Dėl to, vis labiau populiarėja ilgaamžiškumo (longevity) pasekėjų bandymai jauninti organizmą. Pageri saują susintetintų (nebūtinai) gamtos dovanų ir po mėnesio kraujo tyrimai ima demonstruoti, kad organizmas gerokai atjaunėjęs. Matyt, vienas ryškiausių jaunuolių yra 45-erių Bryanas Johnsonas, kuris kasmet išleidžia 2mil$, kad pristabdytų savo laiko spiralę.

Ką veikti 150 metų? Ir kam turėtų ruošti mokykla?

Futuristas Ray Kurzweil nuo 90-tųjų yra apskaičiavęs pakankamai nemažai dalykų, kurie per eilę metų vienokia ar kitokia forma išsipildė ar pildosi. Jis skaičiuoja, kad jau 2029 dirbtinis intelektas pranoks žmogiškąjį intelektą ir įvaldys Tiuringo testą, o iki 2049 šie du intelektai apsijungs į vieną. Jo nuomone, tai nutiks, kai žmogaus smegenys prisijungs prie 'debesies', kuriame ir susitiks jo jau kurį laiką laukiantį Ėjajų.

Visgi, kur kas žmogiškesnis dalykas, kuris spėjama nutiks dar per šį ar kitą dešimtmetį yra UBP - universalios bazinės pajamos. Šiandien dar kalbama apie 4 dienų per savaitę darbo kultūrą, tačiau greitai gali nutikti taip, kad iš vis nebeliks prievolės eiti į darbą. Pagalvokit, jeigu gautumėt 1,5k bazines pajamas, ar liktumėt darbe, kurį dirbat?

Taigi, įsivaizduokim, kad technologijų ir dirbtinio intelekto dėka darbų gerokai sumažės, o visi gaus bazines pajamas. Ką veiksim? Ko gero ir toliau konkuruosim dėl dėmesio, galios, titulų ir panašiai. Na, bet o ko žmogus ieškos dar labiau nei šiandien? Jau ir dabar jaunam žmogui sunku suvokti kame ir ką norėtų gyvenime veikti. Kuo toliau, tuo bus sudėtingiau (nepaisant virtualių stimuliacijų, kurios gali apmalšinti žmogiškos prasmės paieškas). Kartais paprašau moksleivių pasirinkti du iš trijų dalykų renkantis tariamą darbovietę. Iš šių: atlyginimo, kolegų ir prasmės, moksleiviai dažniausiai pasirenka atlyginimą ir kurį nors iš likusių. O tai kai atlygis nebebus toks reikšmingas renkantis veiklą, ar tada imsim ieškoti tik prasmės ir ją supančių nuostabių kolegų? Tada dar viena svarbi kompetencija - būti nuostabiu žmogumi. O kas tai?

Ir kokia bus mokyklos paskirtis? Jeigu šiandien mokyklos tikslas yra ruošti žmones, kurie patenkintų visuomenės ekonomikos poreikius, tai kam ji ruoš, kai technologijų plėtra galutinai restruktūrizuos ekonomiką?

Dėl visų šių priežasčių, personalizuotas priėjimas prie ugdymo bus kaip niekad svarbus žmonijos raidai. Todėl reikės iš esmės keisti ugdymo(si) kultūrą. Faktas, kad daug žmonių ir dėl šiandieninio švietimo išsipildo, tačiau daugybė jų tiesiog išvaisto savo gyvenimus. Čia ir yra ta praraja, kurioj ieškom švietimo nuotykių. Jau penktus metus ieškom būdų, kurie padėtų žengti į priekį ir prisidėtų prie kažkokio virsmo. Kartais jaučiamės negirdimi ar net ignoruojami, bet suprantam, kad jeigu darysi dalykus dėl palaikymo, liaupsų, dėmesio ar patiktukų, tai jų negavus užpuls krūvos kitų jausmų ir tie jausmai privers viską mesti. Daugybė talentų taip nugaišta. Negavę įvertinimo jie nuleidžia rankas. Ši kompetencija - daryti dalykus ne dėl įvertinimo, apdovanojimo ar baimės būt nubaustu irgi, manau, kad bus vis aktualesnė.

Ankstyvaisiais 1920, Gertrude Stein sugalvojo terminą nusakantį pirmojo pasaulinio karo paveiktą, nesiorentuojančią, nekryptingą menininkų kartą, kurios potencialą prarado Pasaulis - "Prarastoji karta". Pusiau juokais, manau, kad šiais laikais prarastoji menininkų karta sėdi reklamos agentūrose. Galbūt ir reklamos agentūrų narveliai prasivers, o kūrėjai iš jų išskris. Ir ims laisvai čiulbėti dar ir prisidėdami prie mažesnės reklamos vartojimui.

Taigi, kokių kompetencijų reikės žmogui ateityje? Tam Maslow, kuris neprivalėdamas dirbti beprasmio darbo, sieks save aktualizuoti?

Galbūt reikėtų tarpinio ir šių dalykų patikrinimo?