Idėja Lietuvai - sutelktinio finansavimo galimybė mokykloje

„Nesimokysi – neturėsi gerai apmokamo darbo“ dažnai nuskambanti frazė į vaiko daržą.

Susitikime su gimnazijos mokinių taryba, visi sutikome, kad vienas iš iššukių su kuriais susiduriama mokykloje yra finansai. Mokyklų administracijos verčiasi kūliais, kad atsakingai padalintų ir taip nepakankamą biudžetą mokytojų atlyginimams, ūkiui, inventoriui ir t.t., tad pinigų mokinių idėjų įgyvendinimui dažnai nebelieka. Mūsų nuomone, tai sumažina bendruomenės įsitraukimą į sprendimų ieškojimą ir mokyklos kūrimo procesus.

Reikia atsakyti sau į klausimą, kam mokykla ruošia jauną žmogų – egzaminui ar gyvenimui? Jeigu vis tik gyvenimui, kuriame reikalinga iniciatyva, kūrybiškumas, valia veikti, bendruomeniškumas, verslumas, atsakomybė ir jeigu mes ruošiame žmones laisvai visuomenei, tai „Mokyklos Odisėjos“ metu mes siekiame sukurti strategiją, kuri padėtų šioms kompetencijoms pasireikšti mokykloje. Svarbu pridurti, kad nesiekiame priešinti minkštųjų ir kietųjų kompetencijų, ir, geriausiu atveju, mokykla ruošia žmogų ir egzaminui, ir gyvenimui.

Viena iš strategijos užduočių – sukurti mokyklos sutelktinio finansavimo paskyrą platformoje, kurioje galima aukoti nuo minimalios – 1 euro sumos. Patogu tai, kad ši parama kas mėnesį, automatiškai, nuskaitoma iš rėmėjo sąskaitos, jam savo noru prisijungus prie iniciatyvos ir turint galimybę bet kada nutraukti paramą. Šiuo metu įvairių žmonių bei organizacijų plačiai naudojama platforma – amerikietiška Patreon.com, tačiau jau yra ir lietuviška alternatyva – Contribee.com. Nėra žinoma, ar bent viena mokykla Lietuvoje (apart 1,2% GPM) yra bandžiusi tokį, kasmėnesinį pajamų generavimo, modelį.

Tarkime, kad mokykloje yra 500 mokinių. 50% jų tėvų ir 50% senelių sutinka skirti po 1 eurą per mėnesį. Taip pat bent 1% galėtų būti priskiriamas iš Vaiko pinigų. Nepamirškime ir alumnų! Tokiu atveju, mokyklos bendruomenė (šiuo atveju – mokiniai, mokytojai ir administracija) sutelktų ±1000 eurų mėnesinį finansinį biudžetą, kuris taptų įrankiu auginant mokyklą ir vygdant mokyklos bendruomenės priimtus sprendimus.

Atsižvelgiant į LR įstatymus, vienas iš dalykų, kurį svarbu išsiaiškinti, kokios yra neformalaus sutelktinio finansavimo valstybinėje mokykloje galimybės. Mūsų žiniomis, yra mokyklų, kuriose mokinių savivaldos turi atskirą banko sąskaitą, tokiu atveju, jei mokiniai nusprendžia susikurti sutelktinio finansavimo platformą ir turi palaikymą bei pasitikėjimą iš administracijos bei tėvų, nematome jokių trukdžių mokiniams imtis tokios iniciatyvos. Tuo tarpu kitose mokyklose, kur mokiniai labiau priklausomi nuo administracijos ar tėvų ir neturi pasitikėjimo patys priimti su finansais susijusių sprendimų, reikia ieškoti būdų, kaip atnešti tokią idėją į mokyklą. Galbūt kreiptis į tokias organizacijas kaip Junior Achievment Lietuva, kad mokiniai įgautų finansinio raštingumo patirties? Taip pat yra galimybė burti komandą iš visų mokyklos narių (mokiniai, mokytojai, administracija) ir tokiu būdu kurti bendrą interesą, tikslus, pavedant pilnametystės sulaukusius asmenis tvarkytis su finansinėmis užduotimis.

Esame tikri, kad finansinio raštingumo ugdymas praktiniu būdu bei papildomo biudžeto generavimas mokykloje, galėtų prisidėti įtraukiant daugiau mokyklos bendruomenės narių į mokyklos kūrimo procesus, taip pat skatinti motyvaciją imtis iniciatyvų, ugdyti verslumą, socialinę atsakomybę ir kitas anksčiau išvardintas kompetencijas.Manome, kad ši inovacija galėtų atnešti daugybę naujų galimybių ne tik švietimo sistemai, bet ir moksleiviams mokykloje!

Įsivaizduokite, kad bendruomenės 'patronitetas' (sutelktinių finansų komitetas) nuostatuose priima, kad x% nuo kasmėnesinio sutelktinio finansavimo yra skiriama įvairioms stipendijoms: aktyviai mokinių tarybos veiklai, asmeniniams moksleivių ar mokytojų projektams, akademiniams ir socialiniams pasiekimams paskatinti. Galbūt tai galėtų tapti realia galimybe finansiškai prisidėti sprendžiant specialiųjų pedagogų, mokytojų pagalbininkų problemą?

gimtų klasėse, mokyklos augtų ir priartėtų prie realaus gyvenimo, kai pinigai yra energija su kuria gali daryti gera arba bloga. Kada mokytis tinkamai elgtis su finansais jei ne mokykloje?

P.S. Yra mokyklų, kurios dalį 1.2% ar kitais būdais surinktus pinigus skiria įvairiems mokyklos bendruomenės tikslams išpildyti, o ne tik administracinėms skylėms lopyti. Džiugu ir kai tėvai imasi iniciatyvos, rūpinasi mokyklos gerbūviu. Mes tikimės, kad tokias ar panašias sumas, kurias mokykla surenka kartą ar kelis per metus, galėtų generuoti kiekvieną mėnesį, o sprendimus kur tie pinigai keliauja, galėtų priimti bendruomenės dauguma. Šiuo atveju, ta bendruomenės dalis, kuri ieškotų konsensuso yra mokiniai, mokytojai ir administracija. Tėvų užduotis būtų tapti ir palaikyti.

Dažniausiai mokyklos dauguma yra mokiniai, tad dažnas gali pagalvoti, kad pinigai keliautų saldainiams ar žaidimams. Visgi, praktika rodo, kad demokratiška diskusija, svarūs ir švarūs argumentai daro stebuklus ir 6 metų vaikas, kuriam suteikiama galimybė išsakyti nuomonę, gali pasidalinti tokia fundamentalia išmintimi, kad nugalės bet kokias manipuliacijas.