Idėja Lietuvai - sutelktinio finansavimo galimybė mokykloje

Tautvydas Meldaikis
2020-08-30
5 min
„Nesimokysi – neturėsi gerai apmokamo darbo“ dažnai nuskambanti frazė į vaiko daržą.
Susitikime su gimnazijos mokinių taryba, visi sutikome, kad vienas iš iššukių mokykloje yra finansai. Mokyklų administracijos verčiasi kūliais, kad atsakingai padalintų ir taip nepakankamą biudžetą mokytojų atlyginimams, ūkiui, inventoriui ir t.t., tad pinigų mokinių idėjų įgyvendinimui ar problemų sprendimams nelieka pakankamai. Tai sumažina bendruomenės įsitraukimą į sprendimų ieškojimą ir mokyklos kūrimo procesus, nes siekiant paversti žodį kūnu kartais reikia biudžeto.

Kam mokykla ruošia jauną žmogų – egzaminui ar gyvenimui? Jeigu vis tik gyvenimui, kuriame reikalinga iniciatyva, kūrybiškumas, valia veikti, bendruomeniškumas, verslumas, atsakomybė ir t.t. ir jeigu mes ruošiame žmones laisvai visuomenei, tai kurkime tai, kas padėtų šioms kompetencijoms mokykloje reikštis ir ugdytis. Žinoma, kad nesinori priešinti minkštųjų ir kietųjų kompetencijų ir, geriausiu atveju, mokykla ruošia žmogų ir egzaminui, ir gyvenimui.

Šiame tekste kviečiame kurti mokyklos sutelktinio finansavimo paskyrą platformoje, kurioje galima aukoti nuo minimalios – 1 euro sumos. Patogu, kai parama kas mėnesį automatiškai nuskaitoma iš rėmėjo sąskaitos ir jam nereikia papildomai rūpintis bei visada turint galimybę bet kada nutraukti paramą. Šiandien šiam tikslui puikiai tinka įvairių žmonių bei organizacijų plačiai naudojama lietuvių sukurta platforma – Contribee.com. 2020 rudenį, netrukus po Wade into adventure, nusprendėm pagyvent Alytuj ir pabandyti susisteminti kelionės patirtį. Bandydami geriau suprast kaip galėtumėm prisidėt prie pokyčio švietime, ėmėm pažindintis su miesto mokyklom ir jose savanoriauti. Vienas iš dalykų, kurį atkakliai bandėm įpiršti buvo ši, sutelktinio finansavimo idėja mokyklai.
Iš viso, trys Alytaus mokyklos susikūrė savo paskyras, tačiau tik viena jų šiuo metu generuoja papildomus 132 Eur per mėnesį.
Contribee duomenys
Paprastai, tokią ar panašią sumą moksleivių aktyvai gauna visiem metam, o dažniausiai juos išleidžia numatytiem renginiams organizuoti, nes Lietuvoje vis dar dominuoja moksleivių savivaldos, kurių pagrindinė misija yra renginių organizavimas. Reali problema, kai moksleivis ateina
pitchint
savo idėją administracijai, o ši gūžčioja pečiais, nes finansų jai vystyti nėra.
132 per mėnesį yra 1584 per metus. Tai yra dideli pinigai moksleiviams mokytis rašyti finansais. Įdėjai įgavus tėvų ir savivaldybių pasitikėjimą tikiu, kad generuoti galima būtų ir didesnes pajamas. Tarkime, kad mokykloje yra 500 mokinių. 50% jų tėvų ir 50% senelių sutinka skirti po 1 eurą per mėnesį. Dar jeigu dalį % galėtų būti priskiriama iš Vaiko pinigų. Nepamirškime ir alumnų! Tokiu atveju, mokyklos bendruomenė (šiuo atveju – mokiniai, mokytojai ir administracija) sutelktų pakankamai gausų mėnesinį finansinį biudžetą, kuris taptų įrankiu auginant mokyklą ir įgyvendinant idėjas. Visos dienos mokykla priartėtų prie HUB koncepto.
Atsižvelgiant į LR įstatymus, vienas iš dalykų, kurį svarbu išsiaiškinti - kokios yra tokio sutelktinio finansavimo valstybinėje mokykloje galimybės. Mūsų žiniomis, yra mokyklų, kuriose mokinių savivaldos turi atskirą banko sąskaitą. Kai kurių mokyklų administracija skeptiškai mato tokią idėją ir abejoja ar nebūtų šaršalo iš tėvų ar savivaldybės. Vėl gi, jeigu mokiniai nusprendžia susikurti sutelktinio finansavimo platformą ir turi palaikymą bei pasitikėjimą iš administracijos bei tėvų, nematome jokių trukdžių mokiniams imtis tokios iniciatyvos. Pinigų nepilnamečių rankose tema yra jautri, todėl būtų verta ieškoti partnerysčių su tokiomis organizacijomis kaip Junior Achievment Lietuva, kurie aktyviai veikia mokyklose skatindami antreprenerystę ir suteikia moksleivių verslo idėjoms sparnus. Taip pat galima burti komandą iš visų mokyklos narių (mokiniai, mokytojai, administracija) ir tokiu būdu kurti bendrą interesą, tikslus, pavedant pilnametystės sulaukusius asmenis kartu tvarkytis su finansinėmis ataskaitomis ir panašiai.
Esame tikri, kad finansinio raštingumo ugdymas praktiniu būdu bei papildomo biudžeto generavimas mokykloje, galėtų prisidėti prie savivaldos įgalinimo bei įtrauktų daugiau mokyklos bendruomenės narių į mokyklos kūrimo procesus. Skatintų lyderystę veikiant, ugdytų kūrybiškumą, kritinį mąstymą, verslumą, socialinę atsakomybę ir kitas svarbias kompetencijas.
Kada mokytis tinkamai elgtis su finansais jei ne mokykloje?
Įsivaizduokite, kad bendruomenės 'patronitetas' (sutelktinių finansų komitetas) nuostatuose priima, kad x% nuo kasmėnesinio sutelktinio finansavimo yra skiriama įgyvendinti idėjoms bei spręsti problemoms, taip pat įvairioms stipendijoms: aktyviai mokinių tarybos veiklai, asmeniniams moksleivių ar mokytojų projektams, akademiniams, kūrybiniams ar socialiniams pasiekimams paskatinti. Galbūt tai galėtų tapti realia galimybe finansiškai prisidėti sprendžiant specialiųjų pedagogų, mokytojų pagalbininkų problemą ar priemonių trūkumą?
Startupai
gimtų klasėse, mokyklos augtų ir priartėtų prie realaus gyvenimo, kai pinigai yra energija su kuria gali daryti gera arba bloga. Kada mokytis tinkamai elgtis su finansais jei ne mokykloje?
Tokia sutelktinio finansavimo platforma kaip Contribee ar Patreon leidžia ne tik generuoti pajamas, o ir dalintis už tai turiniu. Generuojamo biudžeto lėšomis galima finansuoti mokyklos laikraščio leidybą, tinklalaides, video turinį, choro ar grupės įrašų sesijas, debatus ar kitas veiklas, siekiant, kad jos vyktų arba norint pakelti jau vykdomų kokybę.
"Turiu svajonę, viziją, asmeninį ar visuomeninį tikslą ir noriu tuo pasidalinti su kitais, rasti bendraminčių ir įgyvendinti savo/mūsų idėjas!"
Yra mokyklų, kurios dalį 1.2% ar kitais būdais surinktus pinigus skiria įvairiems mokyklos bendruomenės tikslams išpildyti, o ne tik administracinėms skylėms lopyti. Džiugu ir kai tėvai imasi iniciatyvos, rūpinasi mokyklos gerbūviu. Mes tikimės, kad tokias ar panašias sumas, kurias mokykla surenka kartą ar kelis per metus, galėtų generuoti kiekvieną mėnesį, o sprendimus kur tie pinigai keliauja, galėtų priimti bendruomenės dauguma. Nuostabu, jeigu ta bendruomenės dalis, kuri ieškotų konsensuso yra mokiniai, tačiau tai daryti jie gali ir kartu su mokytojais, administracija ar net su tėvų pagalba.
Neretai susiduriu su manymu, kad jeigu spręstų vaikai, pinigai keliautų saldainiams ar žaidimams. Visgi, praktika rodo, kad demokratiška diskusija, svarūs ir švarūs argumentai daro stebuklus ir net 6 metų vaikas, kuriam suteikiama galimybė išsakyti nuomonę, gali pasidalinti tokia fundamentalia išmintimi, kad nugalės bet kokias manipuliacijas ir padės rasti tinkamiausią sprendimą.
Prisidėk prie mūsų misijos
Naujausi įrašai
Prenumeruok Naujienlaiškį*
*ir sulauk Švietimo nuotykių savo pašte
Prenumeruoti
VšĮ "Švietimo nuotykiai", į. k. 305421935
Mingailė Žemaitytė-Meldaikė
Tautvydas Meldaikis
info@svietimonuotykiai.lt
© Švietimo nuotykiai