Trys klestinčio žmogaus gyvenimo principai

Pasak Bendžemino Franklino, yra trijų tipų žmonės: . Jeigu judančiųjų yra pakankamai daug, tai tampa judėjimu ir priartėjama prie revoliucijos geriausia to žodžio prasme.

Ši sero Keno Robinsono TED kalba buvo sukalbėta 2013. Švietime dirbantys žmonės šiuos dalykus gerai žino ir supranta. Visgi, ne visi. Daugybei mokytojų, mokyklų vadovų, mokinių ir jų tėvų šie dalykai nesuvokiami.

Stengiamės pakeisti švietimą: į jį investuodami, mažindami klases, didindami atlyginimus, statydami, uždarydami ar perkeldami mokyklas. Jeigu nesinaudosime trimis pagrindiniais klestinčio žmogaus gyvenimo principais, tai visos pastangos, iniciatyvos ar braidymas po marias bus tik labai didelis žingsnis lietuviui, bet mažas visai Lietuvai.

Kol nesame įgalinę mokyklų vystytis savu tempu, savais žmogiškaisiais resursais ir nesame sukūrę platformos jiems to daryti kaip įmanoma palankiau, tol Lietuvos švietimas toliau būriuos prieš vėją. Tokiu atveju mokykloje, pasodinę vaiką į klerko kėdę paskleidžiame ADHD epidemiją.

Pasak Keno Robinsono, yra trys pagrindiniai principai, kuriems prieštarauja švietimo sistema ir paskui kurią turi vilktis mokytojai ir mokiniai:

Bandant atliepti rinkai, sistema yra nukreipusi fokusą į ‘pamatines’ disciplinas, tokias kaip tikslieji mokslai. To pasekoje nukenčia pilnavertis žmogaus išsilavinimas. Jame nebelieka vietos menui, humanitariniams ir kitiems ‘nelabai rimtiems dalykams’. 

Tokiu atveju mokykloje, pasodinę vaiką į klerko kėdę paskleidžiame ADHD epidemiją.

Atradusiam motyvaciją vaikui, išorinės motyvacijos nebelabai ir reikia. Smalsumas yra pasiekimų variklis, o mokytojo rolė – palengvinti mokymąsi. Slopindami smalsumą vaikuose, demontuojame mokytojo profesiją ir slopiname ne tik jų, bet ir vaikų kūrybiškumą. Be kūrybiškumo lieka tik informacijos perdavimas ir testavimas. 

Vietoje smalsumo turime paklusnumą įprastiems procesų algoritmams, smalsumo ir vaizduotės šaknys džiūna, galiausiai tampame .

Eidami per gyvenimą galime kurti ir perkurti jį į skirtingus kūrinius. Dėl būtent šios bendros žmonijos valiutos, esame tokie įdomūs ir dinamiški. Turime galimybes nepaliaujamai kurti alternatyvias galimybes gyventi šį unikalų gyvenimą.

Todėl, viena svarbiausių ugdymo tikslų yra sužadinti kurybiškas žmogaus galias. Vietoje to, kol kas, vis dar viską standartizuojame. 

Ugdymas nėra pramoninis procesas, kuris augtų išgaunant vis geresnius duomenis ar rodiklius. Ugdymas nėra mechaniškas, jame nepaliaujamai vyksta labai žmogiški procesai, o dabartinė sistema juos slopindama įvaro visą mokyklos bendruomenę į spąstus.

Mokyklos, turinčios platų mokymosi turinį, sustiprinusios bendruomenę, kuriančios individualų ryšį su mokiniu ir sugrąžinusios jį į mokymąsi yra vadinamos alternatyviomis mokyklomis. Keista, tačiau, jeigu gyvenime nebūtų alternatyvų, tai būtume pragaištingai įstrigę.