Sužaidybinimo stažuotė Suomijoje

Vilniaus universiteto vykdomas projektas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001) 2.6.2. poveiklė “

Lapkričio pabaigoje pradėjome dirbti Vilniaus universiteto vykdomame projekte“Poveiklė prie kurios prisijungėme - “Šio projekto metu siekiame sukurti sužaidybintus sprendimus, kurie būtų pritaikomi studentų ir moksleivių mokymo(-si) procesuose. Taigi, iš esmės, ateinantį pusmetį kursime priemones ir metodikas, kurias VU besimokantieji mokytojai galės neštis į mokyklas, kuriose po studijų pasirinks dirbti.

Netrukus po prisijungimo prie projekto, atsirado galimybė vykti į stažuotę Suomijoje, kur gruodžio pradžioje vyko “Games and Learning Alliance 2022” (GALA) konferencija. Taigi, išsikėlėme tikslą tobulinti savo kompetencijas skirtas sužaidybintų ugdymo sprendimų metodikos parengimui ir išbandymui. Taip pat mums buvo svarbu plėsti partnerystės galimybes su mokslininkais, atliekančiais naujausius mokslinius tyrimus sužaidybintų ugdymo metodų tematika ir kuriančiais ja paremtas ugdymo praktikas. 

GALA konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš viso pasaulio (Suomija, Norvegija, Šveicarija, Anglija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Naujoji Zelandija, Amerika, Saudo Arabija ir kt.). Užmezgėme pažintis su Tamperės ir Norvegijos universitetų mokslininkais dirbančiais žaidimais paremto mokymo(si)srityse. Apsilankėme Tampere universitetą, kur prof. Muhterem Dindar aprodė mums neseniai įrengtą žaidimų laboratoriją, kurioje drauge su tyrėjų komanda vykdo mokymusi paremtų žaidimų () poveikio tyrimus.

Konferencijoje GALA (2022) buvo pristatyti naujausi moksliniai tyrimai sužaidybinimo ir žaidimais grįsto mokymosi srityje, Rimti žaidimai Žaidimų pedagogikos modelis, taip pat turėjome galimybę susipažinti ir praktiškai išbandyti žaidimus, kuriuose buvo pasitelkta VR, MR ar AR technologijos.

apibrėžiamas kaip strateginis bandymas tobulinti sistemas, paslaugas, organizacijas ir veiklą sukuriant panašią patirtį, kaip ir žaidžiant, siekiant motyvuoti ir įtraukti vartotojus (Hamari, J., 2019). 

Kita sąvoka su kuria susidūrėme - Rimti žaidimai apjungia mokymosi strategijas, žinias ir struktūras bei žaidimo elementus tam, kad mokytų konkrečių įgūdžių, žinių bei kompetencijų. Rimti žaidimai vis plačiau naudojami ugdymo tikslais.

Konferencijos metu susipažinome su () modeliu, kuris remiasi keturiais elementais: linksmybėmis, žaidimais, žaismingumu ir pozityvumu (Lauricella ir Edmunds, 2021). Šis modelis integruoja teigiamus aspektus ir padeda sukurti mokymosi aplinką, kuri būtų mažiau įtempta ir maloni tiek moksleiviams ar studentams, tiek mokytojams ar dėstytojams, tuo pačiu didinant įsitraukimą, vidinę motyvaciją ir gerinant mokymosi rezultatus (Purinton, E. ir Burke, M., 2019). Daugiau apie Žaidimų pedagogiką galite sužinoti ČIA.

Žaidime slypi didžiulė galia. Galia motyvuoti, suerzinti, sukelti juoką, perduoti žinias ir t.t. Pastarieji metai atnešė daug iššūkių visai akademinei bendruomenei. Ištisas valandas sėdėjome prie ekranų, stengėmės užmegzti nuoširdžius pokalbius „WhatsApp“ ar kitose platformose. Tačiau šis laikas taip pat pastūmėjo ieškoti kūrybiškų sprendimų, įgalinančių prasmingą bendradarbiavimą ir eksperimentavimą. Daugelis konferencijos metu pristatytų žaidimų buvo sukurti ir išbandomi būtent pandemijos metu.

Kuriant žaidimą, svarbu kelti tokius klausimus kaip: Ar moksleiviai žaisdami žaidimą mokosi? Ką jie mokosi? Iš kur mes žinom, kad jie mokosi? Kaip mes pamatuosime tai, ką ir kaip jie mokosi? Ar tai, ką išmoko, jie naudos ir pritaikys kitose užduotyse? Kiek ilgai jiems reikia žaisti, kad išmoktų? Jeigu neišmokstama ar galime sužinoti to priežastis? 

Kuriant žaidimą išskiriami 7 pagrindiniai žaidimo dizaino elementai (Costa, C. J., 2019):

Dalis konferencijos metu pristatytų žaidimų jau puikiai įsitvirtinę rinkoje, kita dalis vis dar prototipo stadijoje. Konferencijoje buvo akcentuojama dėmesio dizainui svarba. Pavyzdžiui, jeigu žaidimas fizinis ir į jo sudėtį įeina kortelės ar figūrėlės, tai lygiagrečiai svarbu pagalvoti apie dėžutę, kurioje bus laikomos žaidimo detalės ir pan.

Konferencijoje daug dėmesio buvo skiriama motyvacijos temai. Kaip motyvuoti moksleivį žaisti mokomojo pobūdžio žaidimą? Ypač, jei sukurto žaidimo dizainas ar išpildymas nepajėgia konkuruoti su populiariaisiais žaidimais planšetėse ar telefonuose. Kaip vienas iš galimų sprendimų buvo pateiktas pavyzdys, kuomet žaidimo eigoje, įveikus užduotį žaidėjas gauna prizą, kurį gali mainyti į jam rūpimą informaciją, žinias ar kitus dalykus, susijusius nebūtinai su pačiu žaidimu. 

Taip pat svarbus ir ugdytojų (mokytojų, dėstytojų) įsitraukimas, motyvacija. Viena iš pranešimus skaičiusių mokslininkių Iza Marfisi, pristatė tyrimą, kurio metu buvo studijuojama, kaip mokytojų motyvacija ir dalyvavimas kuriant žaidimą turi įtakos vėlesniam žaidimo taikymui bei siekiamiems rezultatams. Rezultatai nenustebino, visi mokytojai, kurie prisidėjo prie žaidimo kūrimo, buvo linkę labiau įsitraukti į žaidimo taikymą praktikoje, jo adaptavimą ir išlaikymą mokymosi procesuose, nes tai “jų pačių kūdikis”. Mums buvo smalsu, kokiu metu mokytojai kūrė savo žaidimus ir kas už tai jiems buvo pasiūlyta. Paaiškėjo, kad tai mokytojai darė savo noru ir neatlygintinai. Galiausiai, drauge su tyrėja sutikome, kad tokie užsiėmimai mokytojams turėtų būti apmokami, vertinant jų laiką ir patirtį, taip pat siekiant, kad kuo daugiau mokytojų turėtų galimybę išbandyti tokią veiklą.

Nuotraukoje pristatomos 10 taisyklių, kuriomis buvo remiamasi eksperimente:

Taigi, pasirodo, kad žaidimą gali sukurti kiekvienas, svarbiausia pažinti savo interesus, išstudijuoti tikslinės grupės poreikius ir nebijoti eksperimentuoti.

Kita svarbi konferencijos metu aptarta tema - lyderystė. Pasitelkiant žaidimų duomenis, buvo analizuojama, kas daro lyderį geru lyderiu. Taip pat kaip žaidimo metu įgytus ar atpažintus asmeninius įgūdžius paversti lyderyste.  

Tuo tarpu, Šveicarijos mokslininkė Dr. Mela Kocher pristatė Žaidimų pedagogika pagrįstą žaidimą “PHEW”. Drauge su komanda jie tikslingai pakeitė terminą į terminą, kurį taip pat apima taisyklės ir žaidimo mechanika, tačiau nėra tokių dalykų kaip taškų ar ženkliukų rinkimas , taip pat nėra konkurencinio elemento ar galutinio tikslo. Ši metodika skatina konstruktyvią klaidų kultūrą, rolių žaidimą, malonumo žaidžiant patyrimą bei skirtingas žaidimo aplinkas. Visa tai neturi užbaigtumo elemento ir kiekvieno žaidėjo patirtis tampa individuali.

“PHEW” žaidimas suskirstytas į keturias kategorijas:

- žaidimas yra pasipriešinimo veiksmas, pasipriešinimo forma. Be pasipriešinimo žaidimas būtų nepakeliamas, nuobodus ir monotoniškas. Žaidimo veiksmas reikalauja laisvės ir griežtumo.

- virtualus ir fizinio, sinchroninio ir asinchroninio žaidimo kombinavimas.

- lengvai prieinamas ir įgyvendinamas, žemo slenksčio ir įtraukus, tinkamas įvairiems požiūriems ir tipažams (introvertams/ekstrovertams ir t.t.), atsižvelgiant į tai kuriamos didaktinės nuostatos.

- įvairių formų pasivaikščiojimai integruojant mokymosi temas ir t.t.

Taigi, konferencijos metu galėjome geriau suprasti įvairaus pobūdžio žaidimų kūrimo etapus, elementus bei priemones. Mums aktualiausi buvo žaidimai susiję su emociniu bei socialiniu ugdymu. Nors žaidimų skirtų būtent šiai sričiai nebuvo daug, sužaidybinimo dėsniai bei priemonės padedančios ugdyti(s) vienokias ar kitokias kompetencijas, pasirodė pakankamai universalios. Tad ir idėjų ką ir kaip galėtume kurti parsivežėme nemažai.

Pasidalinę savo poreikiu geriau pažinti sužaidybinimo lauką, konferencijos dalyvių buvom paraginti aplankyti keletą netolimoje ateityje vyksiančių konferencijų. Viena iš jų , kuri vyks birželio mėnesį, Nyderlanduose. Kita, visai netoliese, sausio 23 - 27 vyksiantis . Ir, žinoma, ECGBL 2023: 17th , kuri taip pat vyks Nyderlanduose, spalio 5-6 dienomis.

Stažuotės metu, taip pat turėjome galimybę apsilankyti Ressu bendrojo ugdymo mokykloje Helsinkyje, stebėti pamokas ir jose taikomus ugdymo metodus. Apie šią patirtį šiuo metu kaip tik rengiame straipsnį, kuriuo pasidalinsime naujųjų metų pradžioje.