Privalomi namų darbai - galbūt jau laikas išsivaduoti?

Šį komentarą parašėme reaguodami į vaikų sukurtą peticiją "Namų darbai vargina".

Visų pirma, namų darbai yra vienas didžiausių stresorių tarp vaikų bei bene pagrindinė priežastis nenoro eiti į mokyklą, taip pat dažnai neigiamai veikia tėvų-vaikų santykius, dėl to reikia apie tai diskutuoti. Ši diskusija ne apie tai, kaip išvengti iššūkių, o veikiau kaip neapkrauti savęs bei kitų bereikalingais svoriais iš kurių dar ir mažai naudos.

Antra, moksliniai tyrimai pagrindžia, kad ilgesnėje perspektyvoje namų darbai silpnai koreliuoja su akademiniais pasiekimais bei neturi įtakos pradinių klasių mokinių pasiekimams. Nepatingėkite paieškoti šaltinių internete (rasite visko, užduotis - atsirinkti).

Trečia, didžiosios daugumos žmonių smegenys taip jau veikia, kad turi ribotą laiką koncentracijai ir suinteresuotumą darbui, ką jau kalbėti apie vaikus. Perteklinis laikas dirbant dažnai persipina su neigiamais jausmais, kas nepadeda vaikui mokymosi sieti su teigiamu ir trokštamu procesu. Taip auginame angliškai vadinamų 'neets' kartą - žmones, kurie baigę mokyklą baigia ir savo mokymosi karjerą. Tuo tarpu, atradęs vidinę motyvaciją ir susiejęs mokymąsi su maloniu procesu, vaikas gali išmokti bet ką ir nepalyginamai greičiau. Deja, dažniausiai šie pavyzdžiai egzistuoja palankesnėse nei viešojo sektoriaus terpėse. 

Ketvirta, pasaulyje gausu pavyzdžių, ilgaamžių/namų darbų atsisakiusių mokyklų, alumnų, kurie patvirtina, kad namų darbų nebuvimas jiems nesukliudė išlaikyti egzaminų puikiausiais įvertinimais, be to leido skirti daugiau laiko savo pomėgiams, šeimai, draugams, kas paprastai siejasi ir su laimingesnio žmogaus gyvenimu.

Vaikai, kurie turi teisę pasirinkti, namų darbų gali ir paprašo patys. Kiti renkasi skirti savo laiką mėgstamoms veikloms, žaidimui, kurio metu taip pat mokosi tokių dalykų kaip santykis, emocinis intelektas, sprendimų priėmimas ir t.t. Kviečiame paklausyti evoliucijos psichologo Peter Grey, daugybę metų dirbančio šioje srityje.

Pasidalinus šia peticija tokiuose forumuose kaip Mokytojai ir jų bičiuliai, daugma žmonių pasipiktino tokia akiplėšiška vaikų nuomone, vertino gramatines klaidas bei vaikų kompetencijos stoką dalyvauti tokioje diskusijoje. Tačiau, ar ne puiku, kad vaikai imasi iniciatyvos ir iškelia jiems aktualų klausimą, ar ne nuostabu, kad ieško sprendimo ir paramos? Prielaida, kad vaikai yra nekompetetingi, neatsakingi ir jiems reikalingas nuolatinis krūvis pamažu tampa savaime išsipildančia pranašyste. Kaip pasirenkame žiurėti į vaikus, taip jie išmoksta žiūrėti į save. Paprasta ir užtikrintai veikia.

Kaip mokė mus, taip mokysim ir savo vaikus. Ar tikrai negalime geriau? Ar tikrai 'daugiau mokyklos/daugiau namų darbų' yra teisingas atsakymas? Ar tikslinga mąstymo ugdymą iškeisti į bereikalingą informacijos kalimą? Ar mes norime, kad mūsų vaikai išmoktų dirbti ir tylėti, ar linkime jiems daugiau (nei galbūt nesąmoningai linkėjo mums) ir norime, kad jie išmoktų mąstyti ir gyventi? Šiandiena atneša ir daugiau klausimų, kurie verčia peržvelgti savo prioritetus ir vertybes.

Namų darbų atsisakymas - ilgas procesas, tačiau tikrai verta padėti šią kortą ant stalo, siekiant esminių pokyčių švietimo sistemoje. Ir dar vienas klausimas pamąstymui: Kaip jaučiatės/jaustumėtės gavę papildomo, jums beprasmiško darbo, už kurį jums niekas nemoka, laiko tai savaime suprantamu dalyku bei baudžia jums sumanius paprieštarauti?

Čia galite rasti minėtąją peticiją. Išgirskime savo vaikus ir drauge ieškokime sprendimų.

Norime padrąsinti ir paraginti visus prisijungti prie šios diskusijos.

Pasidalinkite su savo vaikais, paklauskite jų nuomonės ir leiskite jiems dalyvauti sprendimų priėmime.

Praėjus virusams, susitikim aikštėse, išsitraukim instrumentus ir su dainomis eikim už laisvę rinktis, laisvę mėgautis vaikyste/gyvenimu ir efektyvius švietimo sprendimus.