#PISA

„Žurnalas „Reitingai“ vėl skelbia geriausių šalies bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų reitingus.“

Vienoje Frederick Wisemen dokumentinio filmo ‘High School’ scenoje, mokyklos direktorius aiškino vienos mergaitės tėvams, kad vaiko sėkmę vertinti galima tik atsižvelgiant į jo performansą. Vaikas gali turėti paslėptų talentų, bet jei jo performansas nevykęs, tai pasaulis jo nepripažins. Šiuo atveju, geras performansas yra geras balas. Filmas 1968 metų.. 

Ne visi žmonės performeriai, ne visi performeriai žmonės. Dairydamiesi į reitingus nepastebime vaikų akių, kurios gali pasirodyti tuščios, nemotyvuotos, be taikinio ir be prasmės, besišaukiančios pagalbos. Kaip užmegzti dialogą ar išgirsti vaiko monologą? Kaip padėti jam suprasti kokia gali būti mokykla? Kaip padėti susikurti save ir mokymą(si) įgalinančią aplinką? Jeigu turėčiau vaiką trokštantį žaisti krepšinį, tai linkėčiau jam žaisti geriausioje komandoje. Gaila, kad kartais net trokštančius žaisti, laiko ant suoliuko, nes reitingas yra svarbiau už troškimus. Sporte taip yra. Švietime panašiai. Dėl to ir turime ne švietimo, mokslo ir kultūros, o švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Gal dėl to ir mėgstam treningus.

Kol vaikai vysta, ant direktoriaus stalo bujoja nelemti mokyklų reitingai, matavimai to, ko matuoti neturim jokio etinio pagrindo. Lyg reitinguotų pririnkusius daugiasusia šilko. Nugalėtojai įsirėmina save ant sienos, o pralaimėtojai trokšta tą sieną nugriauti.

Ar Lietuva turi švietimo veidą, identitetą?

Nacionalinis mokyklų reitingas iškėlė į paviršių ‘stipriausias’ Lietuvos mokyklas. Kuo jos stiprios? Pažymiais? Performeriais? Galėtumėm rasti tapatumo su televizija ir tai, kam žmonės ryžtasi dėl reitingų. LNK, TV3 ir t.t. Pamėginkit adekvačiai suvokti šių, aukščiausius reitingus laikančių, kanalų turinį ir pamėginkit apčiuopti esmę. Juk iš tikrųjų, galėtume mesti visus reitingus ir gelbėti vaikus, kurie nenori į mokyklą, nemato prasmės, o mokymasis jiems asocijuojasi su kančia ir prievole. Reitingai apsunkina situaciją, jie pateisina stresu persmelktas, dėl aukšto balo vaikus traumuojančias mokyklas.

Lietuvos švietimui reikia finalinio performanso - susikibti į grandinę ir palydėti autokratiją iš Lietuvos mokyklų.

Jeigu reitinguotume demokratiškumą mokyklose, tai labai aiškiai matytume kiek daug turim mokykloms vadovaujančių , kurie formuoja demokratiškumo iliuziją. Jeigu žaidžiame reitingus, tai reitinguokime ir mokyklų maistą, laimę, ekologiškumą, nuotykius, prasmės jausmą, visus tuos dalykus, dėl kurių taip gera būti žmogumi ir dėl kurių įsimylime gyvenimą. Bent jau investuokime į tai ir galbūt mokyklos taps daugiau nei akademiniai rezultatai, o į jas eiti norės ir vaikai ir mokytojai.

Vinstonas sakė: Gyvenimas tai ėjimas nuo nesekmės iki nesekmės neprarandant entuziazmo. Taigi, šiuo metu Lietuvos vaikai tempiami nuo nesekmės iki nesekmės, pilnom kuprinėm ir be jokio entuziazmo.

Mažai mokyklų, kurios kviečia vaikus dalyvauti sprendimų priėmime, mažai kas stengiasi juos išgirsti ir suprasti. Negana to, dar ir reitinguoja, matuoja pagal brandos egzaminų rezultatus. Pvz., vieno iš egzaminų metu, gabi mergina tiesiog ėmė ir apsivėmė. Kažkas padėjo jai išsivalyti ir paragino pratęsti užduotį, nes laikas tai juk tik tak. Kaip manote, ji papuolė į atkrintamąsias? 

Visgi, nėra viskas taip beviltiška. Turime ir valstybinių ir privačių mokyklų, kurios su visa derama pagarba žmogui, vysto visapusišką bendrystę ir augina tvirtą ugdymosi bendruomenę. Tiesa, vis dar bandoma atimti krepšelius iš vaikų, kurių tėvai sugebėjo juos atvesti iki subalansuotos, iš sistemos išlindusios mokylos. Blindos wannabe.

Yra žmonių, kurie girdi vaikus ir ieško sprendimo būdų. #Švietimonuotykiai irgi stengiasi tai daryti.

Šiandien jau 54 diena Europos kelyje. Geriam kavytę Andoroje, 11494-ame kilometre, aplankėme 12 mokyklų, susipažinome su įvairaus plauko švietimiečiais, ėmėme intervių iš mokytojų, vadovų, mokinių, alumnų, politologo. Sausio viduryje skrendame į Niujorką, nuo kur pradėsime antrąjį ekspedicijos etapą – po Amerikos mokyklas.

Ir visa tai tam, kad dar geriau pažintume ugdymosi lauką ir prisidėtume prie Lietuvos švietimo ateities. Niekas mūsų to neprašė, niekas mūsų neegzaminuoja, savarankiškai prisiprašome namų darbų ir vidinės motyvacijos vedini mokomės taip, kaip būtume norėję mokytis mokykloje.

Kartais būna labai sunku, bet viskas pakeliama, kai užčiuopi prasmę.

#Reitingai #PisaIrSupisaVaikus