Ar jau įžengėme į XXI amžių?

Tautvydas Meldaikis
2020-04-18
7 min
Prieš metus, besiruošiant kelionei po pasaulio mokyklas, negalėjau išmesti iš galvos kitos idėjos. Prieš ekspediciją, kad būtų ramiau, su šia mintimi sudalyvavome viename socialinio verslo idėjų konkurse.
Kodėl gi nepasidžiaugus, kad pagaliau pravėrėme vartus į XXI amžių švietimo kontekste? Šiuo atveju galbūt labiau tiktų ne vartai, o bunkerio liukas, na, bet vis tiek, nors ir buvome įvaryti į kampą, nors ir chaotiškai, tačiau ar gi ne šaunu, kad pagaliau traukiame rakštį naudodami šiuolaikišką pincetą?
Besimokydamas mokykloje ir 7 metus dirbdamas švietime, pastebėjau: daugybė jaunų žmonių nenori eiti į tokią mokyklą, kokią turime didžiojoje Lietuvos dalyje (dabar, dėl karantino dar ir negali). Technologijos ir internetas tampa vis sunkiau nukonkuruojamos jėgos mokytojo kasdienybėje. Du iššūkiai: dabartinė švietimo sistema ir kompiuterinė erdvė. Į vieną jų vaikas eiti nenori, nuo kitos pagundų jam vis sunkiau atsispirti. Praraja tarp šių dviejų polių yra milžiniška. Problema tame, kad mažai kas vaikus kompiuterienėse erdvėse pasitinka ir pasirūpina jų švietimu. Nėra kas Lietuvoje kurtų stiprų, visiems vaikams prieinamą turinį ir erdvę jų socialiniam bei kūrybiniam vystymui(si) internete.
"Technologijos ir internetas tampa vis sunkiau nukonkuruojamos jėgos mokytojo kasdienybėje."
Nuotrauka iš interneto
Privačiame ugdymo sektoriuje švietimas sparčiai kinta ir tobulėja, tačiau jis pasiekiamas ne kiekvienam. Į tokias mokyklas eiti gali absoliuti mažuma Lietuvos vaikų. Kaip sukurti visiems prieinamą mokymo bei mokymosi erdvę bei prisijungti prie ateities ugdymo reformos visame pasaulyje? Tėvų draugų vaikai, kaimynai, būreliai, stovyklos ir mokykla - čia vaikai gali rasti bendraminčių. Visgi, atokesnėse vietovėse ar gyvenant skurdesnėmis finansinėmis, socialinėmis ar kultūrinėmis sąlygomis, šansai mažėja. Reikėtų sudaryti sąlygas vaikams telktis ir rasti vieni kitus, tobulėti ir kurti ryšius. 
Kaip sukurti galimybę kiekvienam Lietuvos vaikui pasiekti tokią mokyklą, kurioje jis būtų laisvas dalyvauti procesuose, atrasti mokymosi džiaugsmą, rasti pagalbą ar pasidalinti tuo, kas jam svarbu (nepriklausomai nuo to kaip toli gyvena jo bendramintis ar mokytojas)?
"Nėra kas Lietuvoje kurtų stiprų, visiems vaikams prieinamą turinį ir erdvę jų socialiniam bei kūrybiniam vystymui(si) internete."
Šiandienos kontekste vis aktualesnė tampa
socialinio tinklo, virtualios mokyklos
idėja. Tam, kad kiekvienas vaikas susikurtų savo mokyklą, o jo klasiokas ar mokytojas galėtų būti nors ir iš Marso. Socialinis tinklas, kuriame vaikas, susikūręs profilį, patenka į virtualų pasaulį. Šioje platformoje yra visos galimybės atrsasti ir komunikuoti su kitais vaikais, mentoriais ar mokytojais visoje Lietuvoje. Terpė dalintis iššūkiais, žaidimais, projektais ar bet kokia kita aktualia vaikui veikla. Panašiai kaip feisbukas, tik saugiau, o profilį papildytų erdvė - kambarys, į kurį galėtum virtualiai užeiti. Platformą, kurioje vaikai nuo mažų dienų kauptų tai, kas jiems įdomu, suprantama, motyvuoja, gražu, atpalaiduoja, ugdo, suteikia išmintį ir, tiesiog - patinka.
"Tam, kad kiekvienas vaikas susikurtų savo mokyklą, o jo klasiokas ar mokytojas galėtų būti nors ir iš Marso."
Nuotrauka iš interneto
Greitai neišspręsime visuotinio švietimo problemos valstybinėse ugdymo įstaigose, tačiau galime sukurti į vaiką orientuotą įstaigą kiekvieno iš jų namuose. Pasitelkiant naujausias technologijas atsirastų galimybė virtualiai patirti mokyklą bei vystyti socialinius santykius. Pasitelkus tokias technologijas kaip VR, AR bei MR, sukurtas virtualus mokyklos modelis būtų tik pradžia! Vyktų gyvai vedamos paskaitos pasitelkiant IP kameras bei audio įrangą. Įsivaizduokit 50 IP kameryčių nukreiptų į vieną, Panamoj paskaitą skaitantį mokytoją.
Kitose erdvėse: pamokų įrašai, filmai, individualios pamokos, ekskursijos, projektai bei kita informacija (visokiais įmanomais formatais, apie visokį vaikui aktualų dalyką). Lietuva judėtų išvien su inovatyviausiomis mokyklomis ir jos judėtų su Lietuva. Tokiu būdu, pasitiktume vaikus ateityje.
"Egzistuoja ir virtualios mokyklos, padedančios vaikams mokytis namuose ir tos, kurios keičia mokyklos sampratą. "
Pasaulyje jau egzistuoja socialiniai tinklai vaikams. Jie užtikrina saugią erdvę jiems reikštis bei ugdytis virtualų pilietiškumą. Taip sukuriama alternatyva jau egzistuojantiems socialiniams tinklams, kuriuose vaikams nesaugu ar prie kurių jie prisijungti negali. Šios erdvės grįstos pramogomis, draugų paieškomis, foto dalybomis ir komentavimais, kartu su vaikams pritaikytais žaidimais ir kitomis patraukliomis funkcijomis.
Egzistuoja ir virtualios mokyklos, padedančios vaikams mokytis namuose ir tos, kurios keičia mokyklos sampratą. Siūlydamos radikalius sprendimus ugdymo iššūkiams ir telkdamos ateities visuomenes, mokyklos ruošia jas sparčiai besivystančiai ir dinamiškai ateičiai. Apjungdamos valstybinį ir verslo sektorius, universitetus, investuotojus, tyrėjus, jaunus žmones bei visuomenę, jos tiria ir projektuoja naują ugdymo(si) ekologiją. Pasitelkdamos ne tik VR, AR, MR ar XR (virtual reality, augmented reality, mixed reality, extended reality) bet ir DI (dirbtinis intelektas), Blockchain ar Radikalaus personalizavimo įrankius. Lietuvoje to kol kas nėra.
Nuotrauka iš interneto
Ateinant naujoms kartoms ir naujiems iššūkiams, būtina stiprinti virtualiasias pajėgas. Akcentuoti ryžtą ir drąsą peršokant bet kokius racionalius standartus bei priimti tai, į kokią ateitį eina vaikai. Įžengę į skaitmeninį pasaulį, mes pasitiksime jame jaunus žmones, transformuosime mokymą(si) bei pasiūlysime naujus darbo būdus.
Didelė Lietuvos vaikų dalis gyvena tam tikroje socialinio, kultūrinio ar švietimo skurdo formoje. Svarbu yra kurti sąlygas holistiniam vaiko ugdymui, sudarant sąlygas mokytis ar bendrauti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje.

Kaip?

Suprantu, kad visa tai, apie ką kalbu nėra nauja. Juk, iš esmės, visa tai jau vyksta. Iš daugelio pusių, technologijos vienos sparčiausiai nokstančių vaisių, o kompiuteriniai žaidimai ir toliau okupuoja didžiąją dalį virtualaus vaikų pasaulio. Geriausia ką mes galime padaryti, tai pasitikti ateinančias kartas ten, kur jos ir eina. Ten, kur šiuo metu klesti stimuliuojantis turinys, kuris ir toliau bus pagrindinis konkurentas mokyklai, grynam orui ar tiesioginiam santykiui. Galbūt mums reikėtų nepabijoti ir atnešti mokyklą, gamtą ar žmogišką santykį į virtualų pasaulį? Turinio peržiūros aparatūrų ar ant galvos montuojamų ekranų (HMD) pramonė šiuo metu it drebantis vulkanas. Švietimui būtų pravartu nepasimesti ir pradėti kultyvuoti virtualias žemes tam, kad jose užaugtų girios. Tose giriose mokytojas galėtų būti Robinas Hudas, kuris virtualiai pasitikęs vaikus su gyvenimo pilnomis erdvėmis, daugiau papasakotų apie tai, kas tikra, padėtų nusitaikyti. Vestų į ir per bei padėtų iš.
"Geriausia ką mes galime padaryti, tai pasitikti ateinančias kartas ten, kur jos ir eina."

Prisidėk prie mūsų misijos
Naujausi įrašai
Prenumeruok Naujienlaiškį*
*ir sulauk Švietimo nuotykių savo pašte
Prenumeruoti
VšĮ "Švietimo nuotykiai", į. k. 305421935
Mingailė Žemaitytė-Meldaikė
Tautvydas Meldaikis
info@svietimonuotykiai.lt
© Švietimo nuotykiai