Ar įmanoma pripildyti kiekvieno vaiko „meilės puodelį“? DIR modelio pritaikomumas darbe su specialiaisiais poreikiais ir Rebecca mokyklos patirtis

Niujorke aplankėme Rebecca mokyklą, kuri specializuojasi su vaikais, turinčiais raidos ar autizmo spektro sutrikimus, taikydami DIR® modelį.

Komanda, dirbanti su 156 vaikais/paaugliais nustebino savo pasirengimu ir gausa: DIRFloortime specialistai ir asistentai, psichologai, socialiniai darbuotojai, ergoterapiautai, kineziterapiautai, muzikos/dailės/kalbos terapiautai, supervizoriai, gydytojai ir t.t.

Mokyklos vadovė užsiminė, kad komandos narių daugiau negu vaikų ir visiems čia yra ką veikti. Taigi, kuo ypatingas DIR® modelis, kurį naudoja ši mokykla?

Kiekviena DIR® modelio pavadinimo raidė reprezentuoja pamatinį modelio elementą:

Tai modelio elementas, kuris yra neatsiejamas nuo natūralių asmenybės raidos tarpsnių. Suvokimas, kurį raidos tarpsnį vaikas šiuo metu išgyvena, yra būtinas sėkmingam vaiko ugdymo/terapinės programos planavimui. 

Tai modelio elementas, kurio dėmesio centre yra unikalūs biologiniai skirtumai – jų dėka kiekvienas asmuo skirtingai priima, reguliuoja, atsako ir suvokia visus jutimus, tokius kaip garsas, lytėjimas, gebėjimas planuoti ir nuosekliai sekti veiksmų ir idėjų planu. Pavyzdžiui, vieni vaikai ypač jautriai reaguoja į lytėjimą ar garsą, o kiti yra visai nejautrūs šiems dirgikliams.

Tai DIR modelio elementas, atskleidžiantis, koks svarbus yra santykis mokymosi procese. Šis santykis tarp vaiko ir jo tėvų, terapeuto, bendraamžių ir visų aplinkinių suteikia vaikui svarbios emocinės patirties visose veiklose. Tai neabejotinai veikia vaiko individualų profilį ir raidos tarpsniuose įgijamus gebėjimus. Teigiamas emocinis ryšys paspartina būtinųjų raidos gebėjimų progresą.

Taigi, remiantis šiuo modeliu, kiekvienas elgesys priimamas kaip komunikacijos būdas. Mokymasis pirmiausia vyksta per santykį. Atsižvelgiant į raidą bei sukuriant individualų kiekvieno vaiko profilį, siekiama atliepti kiekvieno vaiko iššūkius ir stiprybes.

Pagrindinis komandos tikslas – padėti kiekvienam vaikui pasiekti savo potencialą. Praktinis mokyklos tikslas – kad kiekvienas žmogus išeitų iš mokyklos maksimaliai pasiruošęs šiam pasauliui.

Vaikui/paaugliui su tėvais apsilankius mokykloje, įvertinamas jo individualus profilis. Tuomet ieškoma klasės, kurioje vaikas galėtų atrasti savo vietą. Klasės skirstomos pagal kalbą, jutiminį profilį ir amžių (ne daugiau 2-3 metų skirtumas, taip pat stengiamasi, kad klasės būtų mišrios). Mokyklos mokinių amžius 3-21 m.

Skirtingos amžiaus grupės mokosi skirtinguose aukštuose. Iš viso mokykloje 8 aukštai ir mokykla turi potencialą augti, tačiau susiduriama su saugumo apribojimais: mokykloje tik du liftai. Šiuo metu mokykloje mokosi 156 vaikai/paaugliai. Klasėje 8 vaikai, bent 1 DIRFloortime terapiautė/as ir 3 asistentai. Taip pat nuolatinė galimybė gauti pastiprinimą, pasikonsultuoti, peržiūrėti filmuotą medžiagą (užsiėminai filmuojami) ir t.t. Taigi, visas reikalingas užnugaris, naujausios tecnologijos ir programa subalansuota kiekvienam vaikui.

Akademinės pamokos vyksta bent kelis kartus per savaitę, dažniausiai mažesnėmis grupelėmis po 2-4 mokinius. Pagrindinės akademinės sritys apima matematiką (suvokimas apie pinigus, laiką, erdvę, skaičių eilę, matavimus ir t.t.), literatūrą, socialinius ir gamtos mokslus. Taip pat dirbama su kognityviniais vaizduotės žaidimais. Pamokos vyksta nuosekliai, ant sienų kaba vizualinė informacija, primenanti vaikams pamokos seką, taip pat paveikslėliai su galimybe vaikams parodyti pirštu jeigu jie nori, pavyzdžiui, į tualetą, atsigerti vandens ir pan. Skiriama daug asmeninio dėmesio, mokomasi per santykį. Mokykloje taip pat dirba keli šios mokyklos alumnai! Labai svarbus bendradarbiavimas su tėvais, dažniausiai jie taip pat praktikuoja Floortime technikas, yra kviečiami dalyvauti užsiėmimuose.

"Nors pati metodika Lietuvoje yra nauja ir sunkiai atranda vietą nusistovėjusioje paslaugų asmenims su raidos sutrikimu srityje, tikiu, kad vis daugiau šeimų ir specialistų atras šio modelio privalumus, kurie, drįstu sakyti, keičia gyvenimus ir atsako į daug klausimų. Tad kviečiu gilintis ir pasiryžti AUGTI KARTU su Jums padovanotu asmeniu, turinčiu raidos ar autizmo spektro sutrikimą.“ – sako Paulina Kuraitiene, šiuo metu vienintelė Lietuvoje DIRFloortime® modelio specialistė.

Kovo mėnesį planuojamas įvadinis DIR kursas Kaune tėvams, specialistams ir visiems besidomintiems šiuo modeliu. Daugiau informacijos galite rasti VšĮ "Augu kartu" puslapyje.

Kol Lietuvos mokyklose vis dar taikomi biheivioristiniai metodai arba netaikoma nieko, norisi kalbėti apie jau egzistuojančias praktikas ir galimybes. Norisi atnešti į šį darbą daugiau sąmoningumo ir supratimo. Norisi paskatinti mokytojus sakyti STOP, kai jie nežino, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, kai klasės nepritaikytos tokiam darbui arba vaikų kiekis viršija visas žmogiškąsias galimybes. Taip pat skatinti mokyklų vadovus ieškoti pagalbos ir būdų, kurie užtikrintų kiekvieno vaiko ir jo šeimos poreikius ir teises. Patikėti, kad kartu galime sukurti erdvę, kurioje kiekvienas vaikas galėtų jaustis saugus, laimingas ir turintis realią galimybę pasiekti savo potencialą. 

Metai Rebecca mokykloje vaikui kainuoja 135000$. Įdomu tai, kad padavę Niujorko apygardą į teismą ir nuėję ilgą biurokratinį kelią, tėvai gali nusimesti šią finansinę naštą nuo savo pečių. Kiekvienas iš jų eina šiuo nesmagiu keliu, siekdami užtikrinti kuo pilnavertiškesnį savo vaiko mokymąsi ir gyvenimą, kurio valstybinės mokyklos užtikrinti nepajėgios. Taigi, šiuo metu Rebecca mokykloje nei vienas iš tėvų nemoka iš savo kišenės. Kartais kol teisminiai nuosprendžiai įsigalioja ir sulaukiama pinigų, tenka palaukti iki metų, tačiau mokykla turi galimybę tą sumą paskolinti. Nelabai panašu į lietuvišką variantą…Kita vertus, tėvai visur yra tėvai ir kai jie nori, gali dėl savo vaikų padaryti viską.

Kasmet daugėja specialiuosius ugdymo poreikius turinčių vaikų. Valstybė teigia skatinanti įtraukųjų švietimą, tačiau ar tikrai bendrojo lavinimo mokyklos tam pasiruošusios? Ar užtenka žinių, supratimo ir rankų atliepti kiekvieno vaiko poreikiams?

Neseniai VDU drauge su Kauno „Romuvos“ Rotary klubu pasirašė sutartį dėl pedagogų dirbančių su specialiųjų poreikių mokiniais rengimo. Džiugu, kad vyksta tokios iniciatyvos, tačiau atsižvelgiant į esamos problemos mastą ir jautrumą, norėtųsi šioje srytyje sulaukti dar daugiau dėmesio ir galimybių.

„Arba mes skiriame laiką vaikų jausminių poreikių atliepimui, pripildant jų „meilės puodelį“, arba mes skiriame laiką tvarkydamiesi su jų elgesiu, kuris kyla dėl šių poreikių nepatenkinimo. Ir vienu ir kitu atveju mes skiriame savo laiką.“ Tuomet ir teiginys „prie kiekvieno nepašokinėsi“ nebetenka prasmės. Nes šokinėti vis tiek teks. Tik reikia mokytis tai daryti tikslingai.