Kaip paversti gyvenimą nuostabiu?

Empatija padeda žmonėms suprasti, kad jų jausmai ir poreikiai yra svarbūs. Santykyje ji padeda sumažinti konkurenciją ir įtampą. Kartais, kai kenčiame, mums sunku būti empatiškais, tada nevalingai pradedame komunikuoti smurtiniu būdu. Kai abi šalys kenčia, bendravimas gali pereiti į konfliktą, nes išgirsti vienas kito poreikius tampa vis sudėtingiau. Tuomet rekomenduojama pasikviesti trečiąją šalį, kad jį suteiktų kiekvienam empatijos ir padėtų suformuluoti bei išgirsti vienas kito poreikius. Ta trečioji šalis gali būti bet kuri kambaryje esanti žirafa.

Pagaliau įgarsinom legendinį Dr. Maršalo Rozenbergo seminarą apie Nesmurtinę komunikaciją (NVC). Visas nuorodas rasite šiame straipsnyje. Vienintelis dalykas, kurio jūsų prašome - jeigu šis seminaras padės jums geriau suprasti Nesmurtinės komunikacijos naudą, pasidalinkite juo su savo vaikais, tėvais, seneliais, bendradarbiais, kaimynais ar seniūnais. Kurkime ir dalinkimės tuo, kas padarytų mūsų gyvenimus nuostabiais. Juk jeigu pasiseks jums, tai pasiseks mums. Ir atvirkščiai. Ubuntu, kitaip tariant!

Dabar šiek tiek apie tai, ką rasite seminare.

Nesmurtinė komunikacija (NVC) - tai bendravimo kultūra. Metodologija, kurią žmonės praktikuoja namuose, mėgina nešti į mokyklas ir kitas institucijas. Vienur labiau prigyja, kitur mažiau. Kelionės metu, dažnai susidurdavome su NVC.

Kaip seksis empatiškam bendravimui prigyti priklauso nuo to kaip dažnai žmogus, o galbūt žmonių grupė, užsideda žirafos ausis. Kodėl žirafos? Nes žirafa yra didžiausią širdį turintis sausumos gyvūnas, tad Maršalas Rozenbergas, Nesmurtinės komunikacijos centro įkūrėjas, žirafą pasirinko kaip empatijos simbolį. Gyvūną, kuris turi ne tik didžiausią širdį, bet ir ilgiausią kaklą, todėl gali matyti plačiausią vaizdą. Žirafa visada reikalauja būti sąmoningam savo pasirinkimuose. Mes niekada nedarome to, ko nepasirenkame daryti. Aš dar pridurčiau, kad žirafų toks ilgas liežuvis, kad gali prisikasti iki esmės. Kas toji esmė? Na, viena iš jų - ryšys su savimi. Sukūrus ryšį su savimi, paprasčiau kurti ryšį ir su kitais, o tada jau galima pradėti žaisti žaidimą "Padaryti gyvenimą nuostabiu" vietoj žaidimo "Kas teisus".

Jeigu mokykloje yra žmonių, kurie žirafiškai reaguoja į šakališką egesį, tokiu atveju atsiveria galimybė praktikuoti empatišką bendravimą. Šakalas simbolizuoja asmenį, kuriam sudėtinga atpažinti jausmus, įsivardinti atlieptą ar neatlieptą poreikį, išreikšti prašymą ar atsakyti "ne". Šakalui skaudu išgirsti "ne". Įžvelgti kito žmogaus poreikį ar įlipti į jo batus. Šakalas dažnai loja, priima dalykus asmeniškai, prašymus girdi kaip reikalavimus, renkasi nuomonę prieš faktą, įvaizdį prieš asmenį. Šakalas žino kas yra teisinga ir kas neteisinga, gera ir bloga, gražu ar negražu. Šakalas nuolatos vertina. Šakalui dažnai skauda, nes gimė jis žirafa, o liko šakalu, turinčiu ypatingų poreikių. Mes visi turime (y)poreikių, todėl ugdyti(s) poreikių raštingumą galėtų tapti .

Nėra lengva užauginti didelę širdį ir ištempti kaklą iki dangaus, ypač kai aplink šakalai. Kiekvienam šis virsmas užtrunka skirtingą laiką. Žirafos yra įvardijusios šaltinį, kuris padeda išlikti šiame, dažnai labai šakališkame, pasaulyje. Žirafų kuras kyla iš šventimo. Iš sakymo AČIŪ žirafiškai.

Pirmas žirafos reiškiamo dėkingumo dėmuo yra atkreipti kito žmogaus dėmesį į tai, ką konkrečiai jis padarė, kad gyvenimas mums tapo nuostabesnis.

Antra, tuo metu, kai mes dėkojame, pasakyti, ką mes jaučiame tuo momentu asmeniui, kuris kažką konkrečiai padarė. Pavyzdžiui: "esu dėkingas už tai, kad sutikai padainuoti su manimi, tai suteikė man užtikrintumo jausmą ir atliepė mano bendražygiškumo poreikį."

Kita šventimo pusė - priimti dėkingumą. Šakalus gąsdina nuoširdus dėkingumas ar meilė, nes jie puoselėja pavojingą mintį "aš nenusipelnęs/nevertas". Tai smurtinė nuostata. Pasak Maršalo Rozenbergo nusipelnymo mintis yra pagrindinis ingridientas smurtiniame gyvenimo būde. Jeigu tikime nusipelnymu, tai tikime, kad tik kai kurie dalykai yra vertingi ir šitaip sukuriame destruktyvią ekonominę sistemą.

Seminare ne kartą išgirsite tai, kad mes buvome auklėjami šakališkai. Remdamasis NVC patirtimi, visiškai su tuo sutinku. Kaip suprantu, tie nebūtinai yra mistinės figūros, tai gali būti grožio, teisingo gyvenimo, žiniojimo ir žiniasklaidos, sėkmės ar kitų kultų kuriami stereotipai. Tie esame mes. Esame priklausomi vieni nuo kitų, nes auklėjam vieni kitus. Pasak Maršalo Rozenbergo, buvome mokomi nekęsti savęs, galvoti, kad su mumis kažkas negerai. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas turime milžinišką galią padaryti gyvenimą nuostabiu ir nėra nieko, kuo džiaugtumėmes labiau nei šios galios naudojimas.

Faktas/nuomonė, stebėjimas/vertinimas, asmuo/įvaizdis.

Pastebėjau, kad vienas iš žirafos simptomų yra ilgesnės tylos pauzės. Ypač pradedant mokytis šio bendravimo meno. Būna, kad noriu sureaguoti į situaciją, bet nespėju sustrateguoti nesmurtinio sakinio, nespėju įsiterpti. Būna pavyksta sureaguoti greitai, būna, kad prašaunu pro šalį. Dar būna, kad skambu „kaip iš knygos“ ir dėl to užknisu žmones. Kai pavargstu nuo žirafos ausų, grįžtu prie humoro, , kurie „pateisina“ smurtą ir leidžia kitaip nuspalvinti mintį. Tam tikras poetinis šakalizmas.

Visgi, kai šalia yra jautrių žmonių ar vaikų, kuriems ironija ar sarkazmas gali nerezonuoti, tokiu atveju mėgaujuosi proga pasilaikyti žodžius sau. Tai daryti nėra lengva, nes esu užkietėjęs plepys, bet gal būtent dėl to ir jaučiu malonumą prikasdamas liežuvį. Užaugau Fabijoniškių rajone ir didžiąją gyvenimo dalį manyje dominavo šakalas. Manau, kad dėl to galiu lengviau atpažinti šakališką tarmę, o tai padeda išgirsti smurtinę komunikaciją ir sureaguoti.

Kai Maršalas Rozenbergas sako, tai nebūtinai reiškia, kad šakalas suvokia, jog smurtauja. Dažniausiai tai yra išmoktos frazės, interpretacijos ar manipuliacijos, kurios žaloja visas puses. Daug nemalonių emocijų kyla iš baimės. Tampa dar sunkiau suvaldyti situaciją ir išreikšti už emocijos laukiantį poreikį.

NVC daro prielaidą, kad jeigu bendrautume poreikių lygmenyje, išvengtume daugybės konfliktų ir nesusipratimų. Yra gausybė išteklių patenkinti kiekvieno žmogaus poreikius. Visgi, ryšį prarandame, kai įsisukam galvojime ir pradedam analizuoti kito žmogaus klaidingumą.

Poreikiai = gyvybė. Mokytis išreikšti ar įžvelgti poreikį, tai lyg mokytis naujos kalbos. Pavyzdžiui, vietoj sakymo "ne", išsakyti poreikį, kuris sulaiko pasakyti "taip".

NVC drąsina spėlioti poreikius ir net jeigu spėjimas klaidingas, jis turi vertę, nes tokiu būdu stengiamės pažinti tai, kas gyva mumyse ar kitame žmoguje. Kai žmonės pasitiki, kad jums rūpi tai, kas jų viduje, tada sukuriamas ryšys ir sprendimus priimti darosi paprasčiau.

Kai pats ką nors šakališko, stengiuos iš karto sureaguoti ir tai garsiai pripažinti. Tokiu atveju, sparčiau vyksta mokymo(si) procesas. Seminare sakoma, kad bet koks atsiprašymas kylantis iš kaltės jausmo yra šakališkas. Bet koks atsiprašymas, kylantis iš mąstymo, kad padarėte kažką blogai, neatneš jums ar kitam asmeniui nieko gero. Pavyzdžiui, jeigu aš ką nors šakališkai vertinu ir pavyksta į tai sureaguoti, įsivardinu jausmą, kurį sukelia staiga šakalas. Tas jausmas manyje gali būti liūdesys, kuris kyla iš nepatenkinto mano poreikio nevertinti žmogaus ir stebėti jį su pagarba bei supratimu. NVC terminais kalbant, tai - žirafos gedėjimas. Nelieka vaizdinio, kad aš esu blogas žmogus ir už tai privalau atsiprašyti. Aš liūdnas, nes nepatenkinau savo poreikių gerbti ir suprasti. Tai įvardinus, lengviau išreikšti jausmą ir patenkinti savo ar kito žmogaus poreikį.

Besiklausant seminaro gali kilti mintis, jog taip bendrauti nėra natūralu, tokiu atveju, Maršalas pacituos jums Gandhi, kuris sako, kad labai pavojinga supainioti žodžius natūralus ir įprastas. Jis sako, kad mes buvome mokomi įprastai bendrauti tokiais būdais, kurie yra gana nenatūralūs. Taigi, sunku įsivaizuoti natūralesnius būdus bendrauti nei kalbėti apie tai, kas gyva mumyse, ką mes jaučiame ir ko mums reikia.

Lietuvoje vis dar mažai kas žino apie Nesmurtinę komunikaciją kaip bendravimo būdą. Jeigu daugiau žmonių tai praktikuotų namuose, tai ir mokyklose būtų mažiau patyčių, etikečių, smurto ir nemeilės, nes visi šie dalykai tėra tragiškos nepatenkintų poreikių išraiškos. Remiantis NVC, už kiekvienos emocijos slypi poreikis. Visus žmones vienija universalūs poreikiai. Skiriasi tik strategijos tuos poreikius patenkinti. Strategija gali būti smurtinė arba nesmurtinė, o kai nežinome kaip kalbėti , griebiamės šakalo dialekto. Taip paprasčiau, nes taip esame išmokę.

NVC – tai būdas išmokti strateguoti veiksmus, siekiant patenkinti savo ar kito žmogaus poreikius, nesmurtaujant prieš save ar kitą asmenį. Pavyzdžiui, praktikuoti sakyti tai ko norite, o ne tai ko nenorite. Taip daug lengviau kitam žmogui išgirsti prašymą ir atliepti jūsų poreikį. Jei išsakome poreikį, trukdantį jums pasakyti "taip", mažiau tikėtina, kad jūsų "ne" bus interpretuojamas kaip atstūmimas ar gynyba.

Svarbu ir tai, kaip išmokstame girdėti prašymus, už kurių slypi poreikiai. Kai žmonės girdi prašymus kaip reikalavimus, jiems lieka dvi išeitys: nuolankiai pasiduoti arba maištauti. Su tuo susiduriame mokykloje, darbe, draugų rate, šeimoje ir visur, kur yra kuriamas santykis.

Smurtinė komunikacija girdima gatvėje, komentarų skiltyse, mūsų galvose. Tikiu, kad tai kaip bendraujame vieni su kitais yra vienas svarbiausių fenomenų, kuriant darnią visuomenę ir pasaulį.

Nagi, kviečiame griebtis už parankės artimą, pasiimti užrašų knygutę ir rašiklį, įsipatoginti, pasiimti kakavos puodelį, taurę vyno ar butelį kambučos ir sudalyvauti Maršalo Rozenbergo seminare. Galbūt nesate buvę seminare ir vis pagalvojote kas tai per dalykas, o gal reguliariai lankotės kursuose ir esate kvalifikacijos kėlimo pažymėjimų fanai. Ši paskaita bus vertinga visiems, nes visi susiduriam su komunikacija. Kasdien bendraujame su savimi, su kitu žmogumi ar su mus supančia aplinka. Nesmurtinė komunikacija ugdo empatiją ir gali atnešti pasitikėjimo, laisvės ir atsakomybės į mūsų santykius.

Esame dėkingi Kristei Elenai Krupoviesaitei, Gintarei Motiekaitienei, Daliai Peseckaitei ir Rolandui Būbeliui už tai, kad jie skyrė savo laiką verčiant šį seminarą į lietuvių kalbą. Dabar galime žaisti "Paverskime gyvenimą nuostabiu" su dar gausesniu būriu žmonių!

Kviečiame apie visa tai išgirsti iš autoriaus lūpų: