*

Mingailė Žemaitytė-Meldaikė
2020-03-23
iš kelionės namo užrašų:
jau antra para niekaip negaliu užmigti. klausiu stiuardeses: galbūt galiu čia priekyje kojas ištiesti? lėktuve negavome su T vietų šalia, tai ir galvos neturiu ant ko padėti. kūnas sulinkęs, pavargęs, prašo tiesos. stiuardesė leidžia trumpam atsisėsti į priekinę sėdynę. sugebu kažkokiu akrobatiniu būdu atsigulti toje vienoje kėdėje. akimirkai atsijungiu. po to tik jaučiu kaip kažkas užkloja antklode - stiuardesė.
*
sapnuoju plaučius. didelius, sudarytus iš mažų pienių pūkelių (matyt, ši Ūlos iliustracija pasamonėn nugrimzdo).
sakau: bijau.
sako: įkvėpk ir sulaikyk kvapą, 10 sekundžių (matyt, internete vaikščioję patarimai irgi nugrimzdo).
įkvepiu ir laikau. visi pūkeliai sujuda nuo oro gūsio ir susispiečia krūvon. pūkeliai turi mažas galvytes ir kojytes, elgiasi kaip žmonės.
sakau: jaučiu, kad skauda krūtinę. bet galiu suskaičiuoti iki 20.
tada viskas gerai, sako, nebijok.
Ūlos Šveikauskaitės iliustracija
*
nuo ambasados gavome užkandžių kelionei į Berlyną. ten sumuštinis su mėsa. dėkoju ir valgau (mėsą), po nežinia kiek laiko. skanu ir nieko po to man nenutiko.
*
žmonės gali būti neįtikėtinai vieningi ir artimi, taip pat kaip gali būti neįtikėtinai abejingi ir svetimi. klausiu, ar šitas autobusas važiuoja iki kelto? vairuotojas nusuka galvą. klausiu dar kartą šalia sėdinčio žmogaus. sako nežinau ir veja akimis tolyn. aš su kauke, kuprine, jie be šitų. ant kryžiaus visus keliautojus!
*
laukiam kylio uoste. aplinkui marozai marozina. vienas žiūri pro langą ir komentuoja "nigerį". kitas išsidėliojęs aplinkui dešrą, agurką, sūrį ir duoną - kuria sumuštinį. trečias dalinasi spiritu su bičiuliais, bet ne į burną pila, ant rankų. ketvirti kiek tolėliau susėdę planuoja didįjį nusigėrimą (šitą Tautvydas nugirdo). sako bus bybienė Lietuvoje (čia gal kokia sriuba?). stebiu savo pojūčius kūne. programuoju save laimingai pabaigai.
*
leidžiuosi liečiama saulės. čia ji, pavasario, visai kitokia nei tropikuos. gaivi, skvarbi, galima visa dieną šitaip.
*
suplyšo vilnonė kojinė. kažin kada galėsiu susitikti su savo močiute? prieš kelias savaites ji nugriuvo ant žemes ir susilaužė kažkatruos kaulelius. gydytojai prisakė gulėti ir sveikti. bet močiutei labai sunku sveikti gulint. Jai rūpi petražolės ir panašūs dalykai. savarankiškumas jos didžiausia stiprybė. ir jei nesikels ir neims savomis rankomis vaikštynės, jos kūnas džius iš nelaimės. man atrodo, kad žmogus gyvas tol kol jam rūpi jo petražolės.
*
vyrų rankos man primena tėčio rankas. jaučiu, kad jis sergėja visas mano keliones.
*
Borneo saloje auga įvairiausi pasaulio vaisiai. kada nors keliausim ten jų paragauti.
*
kai man liūdna, man padeda draugai. tikri ir tie iš serialo. mes daug kartu juokiamės. kartais Tautvydas ijungia draugų serialą ir iškart užmiega. sakau, išjunkim, juk tu miego nori. nene, sako, tegu būna, man labai patinka, kai tu juokiesi.
*
prisimenu kelionę su Marija Islandijoje. tada mėnesį laiko su 100euru kišenėje keliavome aplink salą. nakvojome po kriokliais, maudėmes karštosiose gelmių versmėse ir valgėme laukines melynes. vieną dieną skubėjome į paskutinį keltą. susitranzavusios žmogų pasiskundėm, kad nebespėsim. anas ir sako: tai dar neišplaukė turbūt, paskambinkim ir paprašykim, kad palauktų. kaip pasakė, taip ir padarė. paskambino, paprašė kapitono, anas sutarė su dešimtim kitų pakeleivių ir kokias 15 min laukė sesių. pristatytos į laivą, netvėrėm iš džiaugsmo ir lenkėmės didžiai lanksčiam žmogiškumui.
*
šiandien sulaukėme COVID-19 rezultatų - neigiami
Prisidėk prie mūsų misijos
Švietimo nuotykiai gyvuoja sutelktinio finansavimo - jūsų dėka.
Naujausi įrašai
Prenumeruok Naujienlaiškį*
*ir sulauk Švietimo nuotykių savo pašte
Prenumeruoti
VšĮ "Švietimo nuotykiai", į. k. 305421935
Mingailė Žemaitytė-Meldaikė
Tautvydas Meldaikis
info@svietimonuotykiai.lt
© Švietimo nuotykiai